Būklė 2017baneris vykdomi tyrimai

Spausdinti

Inovacijų proveržio Lietuvoje dar teks palaukti

Šiandien (gegužės 23 d.) Ūkio ministerijoje buvo pristatyta pirmoji valstybės paramos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms strategijos „Sumani specializacija“ stebėsenos ataskaita. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, strategijos įgyvendinimas Lietuvoje tik prasideda.  

MOSTA analizėje nurodoma, kad Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) rodikliai nuo 2008 m. gerėjo panašiu tempu kaip ir visų ES valstybių. 2016 m. ES Inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuva  lenkia tik Latviją, Kroatiją, Rumuniją bei Bulgariją ir yra priskiriama „vidutiniškai inovatyvių“ šalių grupei. Šios tendencijos rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį vykdytos reformos ir investicijos kol kas neleido pasiekti reikšmingo proveržio ir yra reikalingos tolesnės pastangos bei koncentruotos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijų plėtrą.

„Europos Sąjungos kontekste Lietuva išsiskiria stipriais žmogiškaisiais ištekliais, infrastruktūra, sąlyginai didesniu finansavimu skiriamu MTEPI, vis dėlto pastebime, kad poveikis ekonomikai yra menkas. Šių stiprybių išnaudojimas tiesiogiai prisidėtų prie gerėjančios Lietuvos ekonomikos būklės, tačiau kol kas jos įgalinamos fragmentuotai“, – teigia MOSTA vadovas R. Reimeris. 

Ūkio viceministrės Linos Sabaitienės teigimu, norėdami, kad Lietuva būtų stipri ir konkurencinga privalome investuoti į MTEP ir inovacijas, tačiau turint ribotus išteklius reikia priimti sudėtingus ir pasvertus sprendimus, kurioms sritims skirti didžiausią dėmesį. „Ūkio ministerijos kartu su MOSTA vykdoma Sumanios specializacijos stebėsena ir analizė leis argumentuotai paskirstyti investicijas didžiausią potencialą turintiems verslo ir mokslo projektams, taip skatinant šalies ekonomiką ir didinant konkurencingumą. Norėdami, kad procesas vyktų kaip įmanoma efektyviau, norime jau šiandien  į procesą įtraukti kaip įmanoma daugiau suinteresuotų pusių“, – sako L. Sabaitienė.

Įgyvendinimas tik prasideda

Anot R. Reimerio, Sumanios specializacijos įgyvendinimas tik pradedamas, tad inovacijų ir su jomis susijusio ekonominio proveržio dar teks palaukti. „Didesnė dalis Sumanios specializacijos priemonių dar nepradėtos įgyvendinti, pagal kitas yra pasirašytos pirmosios sutartys, tačiau realios pažangos kol kas nėra“, – teigia R. Reimeris.

MOSTA ataskaitoje išskiriami keturi aukšto potencialo prioritetai: molekulinės technologijos, visuomenės sveikata, funkcinės medžiagos ir lazerinės technologijos. „Šios sritys išsiskiria iš kitų didžiausiu patentų skaičiumi, publikacijomis aukščiausio lygio mokslo žurnaluose, aukštais tarptautiškumo rodikliais, verslo pasiryžimu investuoti į jų plėtrą bei užtikrintu finansavimu iš ES struktūrinių fondų. Turime siekti tolimesnio šių sričių stiprinimo ir taip didinti Lietuvos konkurencingumą“, – sako R. Reimeris.

Prioritetai gali būti peržiūrimi

R. Reimerio teigimu, ataskaitos rezultatus reikėtų laikyti orientaciniais, kadangi realus priemonių įgyvendinimas tik pradedamas. LR Vyriausybės programoje nurodoma, kad 2018 m. pabaigoje, remiantis tarpiniu vertinimu ir pažangos rezultatais, bus atliekamas Sumanios specializacijos krypčių atnaujinimas.

Pasak ūkio viceministrės L. Sabaitienės, tai bus tarpinis Sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimo vertinimas, ir, esant poreikiui, bus atliktos reikiamos korekcijos.  Išanalizavus vertinimo rezultatus,  bus priimami sprendimai dėl investicijų į atitinkamas kryptis ar naujų tematinių krypčių formulavimo bei  rekomendacijų ateities prioritetams.

Lietuvos Sumanios specializacijos strategija pradėta rengti 2012 m. Šį procesą koordinavo MOSTA, įpareigota Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ūkio ministerijos. 2014 m. Lietuva patvirtino šešias sumanios specializacijos kryptis. Tai: energetika ir tvari aplinka, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos. Kiekvieną kryptį sudaro nuo 2 iki 4 prioritetų. Lietuvos Sumanios specializacijos rengimo procesas įvardintas kaip vienas pavyzdinių tarp ES narių. Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija yra pagrindinės institucijos, atsakingos už Sumanios specializacijos įgyvendinimą, jų administruojamų priemonių pagrindu įgyvendinami MTEPI prioritetai.

Pagrindinis Europos Sąjungos valstybėse įgyvendinamos Sumanios specializacijos strategijos tikslas yra didinti Europos regioninį konkurencingumą pasaulyje.  Siekiant to Europos Komisija įpareigojo šalis, norinčias naudotis ES struktūrinių fondų teikiamomis finansinėmis investicijomis, nusistatyti savo MTEPI prioritetus. Įgyvendinant Sumanios specializacijos strategiją siekiama pasinaudoti Lietuvos turimu inovaciniu potencialu, stiprinti ugdymo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinių veiklų sąsajas su ekonomikos poreikiais.

Sekite mūsų naujienas:

© 2017 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.