Būklė 2017baneris vykdomi tyrimai

Spausdinti

Kolegijos priėmė 200 nepasirengusių studentų

Analizuojant pirmuosius priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis aiškėja, kad daugiau nei 350 jaunuolių, neperžengusių minimalaus balo kartelės, buvo pakviesti studijuoti, 233 iš jų pasirašė studijų sutartis ir nuo rugsėjo pradės mokslo metus. Tokius abiturientus priėmė trys aukštosios mokyklos: Marijampolės, Kolpingo ir Socialinių mokslų kolegijos. Daugiausiai, net 184 pirmakursiai, kurių stojamasis balas buvo mažesnis nei 1,6, studijuos Socialinių mokslų kolegijoje, tai sudaro daugiau nei 25 proc. šiemet į kolegiją priimtų studentų. Kolpingo kolegija sutartis pasirašė su 46 studentais, 25 iš jų įstojo su mažesniu nei 1,6 balu. Susitarimo su Švietimo ir mokslo ministerija nesilaikė ir viena valstybinė – Marijampolės – kolegija, priėmusi 24 (iš 124) studentus neperžengusius minimalaus balo kartelės.

„Labai gaila, tačiau šios kolegijos šiemet rinkosi ne prielaidą gerinti studijų kokybę, o studentų atnešamus pinigus. Tai nėra sąžininga kolegijų, kurios nepriėmė abiturientų su žemais balais, atžvilgiu. Šios kolegijos laikėsi susitarimo nepriimti nepasirengusių studentų ir taip kelti studijų kokybę, nors dabartinė finansavimo sistema ir leistų gauti lėšas už priimtus studijuoti, nors ir nepasirengusius, studentus. Kelios kolegijos, bandydamos išvengti finansinės žalos, nuėjo kitu keliu. Toks elgesys mažina likusių aukštųjų mokyklų motyvaciją eiti kokybės keliu“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikas Gintautas Jakštas.

Analitikas pastebi, kad Socialinių mokslų ir Kolpingo kolegijos minimalaus konkursinio balo rekomendacijos nesilaikė ir pernai. „Akivaizdu, kad šioms kolegijoms minimalių reikalavimų stojantiesiems didinimas itin palankus. Jos rekomendacijų nepaiso antrus metus iš eilės ir netgi dar labiau piktnaudžiauja: šiemet  šios kolegijos priėmė 3 kartus daugiau minimalios kartelės neperžengusių jaunuolių nei pernai“, – teigia G. Jakštas. MOSTA primena, kad pernai Socialinių mokslų kolegija priėmė 51, Kolpingo kolegija – 8 abiturientus, kurie nesurinko minimalaus konkursinio balo. G. Jakšto manymu, privatus aukštojo mokslo sektorius neturėtų tapti užuovėja nepasirengusiems studijuoti, kadangi taip pridėtinė vertė valstybei nėra kuriama.

G. Jakšto teigimu, siekiant išvengti tokių atvejų, ateityje finansavimo sistema turėtų būti siejama ne su stojančiųjų skaičiumi, o su aukštojo mokslo kokybės aspektais, pavyzdžiui, absolventų rezultatais. „Sistemoje, kurioje finansavimas aukštosioms mokykloms būtų skiriamas pagal tai kaip jos paruošė savo studentus darbo rinkai, o ne pagal stojančiųjų skaičių, pačios aukštosios mokyklos būtų suinteresuotos atsirinkti gabiausius, studijoms pasiruošusius ir labiausiai motyvuotus stojančiuosius, tuos, kurie baigę studijas kurs didžiausią pridėtinę vertę. Tokia sistema būtų tvaresnė ir labiau motyvuojanti aukštąsias mokyklas eiti kokybės, o ne kiekybės, keliu“, – sako analitikas.

Minimalaus balo efektas kolegijoms ir universitetams skirtingas

Šiemet Švietimo ir mokslo ministrės įsakymu buvo nustatyta, kad mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas bei pretenduojantiems į studijų stipendijas universitetuose yra 3, kolegijose – 1,6. Ministerija su aukštosiomis mokyklomis susitarė, kad tokį pat minimalų balą jos taikys ir stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas.

MOSTA analitikas pastebi, kad rekomendacija minimalų balą taikyti ir valstybės nefinansuojamiems studentams reikšmingai prisidėjo prie šių studentų skaičiaus universitetuose sumažėjimo. „Įstojusių į valstybės finansuojamas vietas universitetuose skaičius praktiškai nesikeitė, o štai jaunuolių, studijuosiančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, skaičius drastiškai mažėja: 2015 m. tokių studentų buvo beveik 7 tūkst., pernai – 5,5 tūkst., šiemet (po antro priėmimo etapo) – 3,5 tūkst. Tai buvo itin naudinga kolegijoms – abiturientai,  nepasiekę minimalios 3 balų kartelės stojantiems į universitetus, rinkosi kolegijas“, – sako G. Jakštas.

Praėjusiais metais į kolegijas su žemesniu balu nei 1,6 buvo priimta kiek daugiau nei 900 studentų. Šiemet, įvedus minimalius balus, kolegijos panašaus skaičiaus potencialių studentų turėjo atsisakyti, tačiau gavo 3,5 tūkst. stojančiųjų, kurių balai nuo 1,6 iki 3, neturėdamos konkuruoti dėl jų su universitetais. Istoriniai duomenys rodo, kad anksčiau apie 25-30 proc. stojančiųjų su konkursiniu balu 1,6-3 įstodavo į universitetus. Taigi minimalaus balo kėlimas didesnio poveikio stojančiųjų į kolegijas skaičiui neturėjo – dalis stojančiųjų, kurią nuo stojimo į kolegijas atribojo 1,6 minimali kartelė, sutampa su studentų, kurie būtų įstoję į universitetus, bet dėl minimalaus balo reikalavimo rinkosi kolegijas, skaičiumi.

Nepasirengusiems studijuoti pataria rinktis profesines mokyklas

Analizė rodo, kad studentai įstoję su mažesniais konkursiniais balais labiau linkę nutraukti studijas. „Jei pažiūrėsime į 2015 m. į kolegijas įstojusių studentų duomenis, matome, kad per pirmuosius metus studijas nutraukė net 37 proc. studentų, kurių balas stojant buvo mažesnis nei 1,6. Pavyzdžiui, Kolpingo kolegijoje per pirmus metus studijas nutraukė 30 proc. studentų įstojusių su mažesniu nei 1,6 balu, tarp studentų įstojusių su aukštesniais balais nutraukiančių studijas buvo tik 14 proc.“, – pastebi analitikas.

MOSTA analitikas abiturientams neperžengusiems minimalios konkursinio balo kartelės rekomenduoja rinktis profesines studijas. „Minimalus konkursinis balas buvo nustatytas būtent tam, kad į universitetus ir kolegijas įstotų studijoms pasirengę jaunuoliai, kurie gebės studijuoti, o baigę studijas dirbs darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas. Kiti gali rinktis jų pasiekimų lygiui tinkamesnį, pavyzdžiui, profesinį mokymą. Didelė dalis kolegijų absolventų, net ir įgiję aukštąjį išsilavinimą, dirba darbą, kuriam puikiai paruoštų profesinis mokymas. Rinkdamiesi šią galimybę, jaunuoliai įgytų jų kompetencijas labiau atitinkantį išsilavinimą, jį gautų greičiau nei kolegijose beigi sutaupytų pinigų – profesinis lavinimas Lietuvoje finansuojamas valstybės lėšomis“, – teigia G. Jakštas.  

MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankis atskleidžia, kad pusė pernai kolegijas baigusių absolventų dirba darbą, kuriam nereikalingas aukštasis išsilavinimas. Net ir praėjus penkiems metams nuo studijų baigimo aukštos kvalifikacijos darbą dirbančių kolegijų absolventų dalis sudaro vos 57 proc.

Sekite mūsų naujienas:

© 2017 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.