Spausdinti

Išmaniai pramonės politikai skirtoje konferencijoje diskutuota apie Sumanią Specializaciją

Ką mes galime padaryti, kad Lietuva ir visa Europos Sąjunga būtų konkurencingos pasaulyje? Apie tai diskutuota konferencijoje „Išmani pramonės politika – esminė ekonominio augimo sąlyga“, taip pat aptariant ir prioritetų nustatymo bei Sumanios Specializacijos rengimo klausimus.

Konferenciją pradėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis atvirai dėstė, kad didžiausia visos Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos, problema – alkanumo naujoms idėjoms, kūrybiškumui trūkumas. „Vokietijoje atlikta apklausa atskleidė, kad 75 procentai studentų norėtų dirbti neblogai apmokamą darbą nedidelėje įmonėje. Dėl to mes ir pralošiame kitoms alkanoms šalims, kur žmonės gali lengvai ateiti į verslą ir tai daro“, - kalbėjo jis, priekaištaudamas europiečiams už tingumą ir paragindamas nenusileisti kitoms sparčiai augančioms pasaulio ekonomikoms.

R.Dargio nuomone, būtina galvoti apie mokslo ir verslo bendradarbiavimo didinimą. „Ar esame padarę viską, kad mūsų moksliniai tyrimai, universitetai padėtų pramonei? Jie dirba sau ir sąlyčio taškų beveik nėra. Turi būti bendras požiūris į produktą, tik taip Europa su savo mokslu gali būti konkurencinga“, - pabrėžė LPK prezidentas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis užtikrino, kad apie verslo įtraukimą ir suartinimą su mokslu tikrai galvojama. „Niekas iš politikų nenori nuspręsti, kad eisime kažkokia viena ar kita kryptimi - ieškome sutarimo su visais. Pavyzdžiui, kalbant apie prioritetų nustatymą šiuo metu MOSTA sudaryta ekspertų grupė tiria, kaip kas yra, analizuoja įvairiais pjūviais Lietuvos pramonės, verslo struktūras, juos taip pat konsultuoja „Technopolis Group", ir verslo bendruomenė tikrai yra įtraukiama", - kalbėjo jis.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako kalboje akcentavo, kad valstybė ir verslas turi įsijungti į specialistų ruošimo procesą. „Turime nubrėžti aiškią ilgalaikę viziją, kur eina Lietuva. Vyriausybėje analizavome, į kokius universitetus ateina studentai su valstybės finansuojamais krepšeliais. Teko pripažinti, kad ten nėra jokios politikos. Galbūt ruošiame vienus specialistus, kai reikia visai kitų. Turime visi pagalvoti, ar tikrai profesinės mokyklos šiandien ruošia tą kvalifikuotą darbo jėgą, kuri dabar reikalinga? Taip pat turime daugiau galvoti apie studentų praktikos atlikimą įmonėse, perkvalifikavimą – turi būti paruošta bendra programa”, - kalbėjo jis, primindamas, kad būtina nepamiršti ir Slėnių, kurie turi puikų potencialą atlikti mokslinius tyrimus.

MOSTA kvietimu į konferenciją atvykęs „Technopolis Group Austria” direktorius Fritz Ohler atkreipė visų dalyvių dėmesį į tai, kad į inovacijas reikia žiūrėti ne tik kaip į mokslinius tyrimus. „Reikia sugebėti teikti patikimas ir reikalingas žinias bet kurioje srityje. Pavyzdžiui, transporto sistemos pagerinimas gali būti puiki inovacija. Visur reikalingas bendras kontekstas, o ypač – kalbant apie Sumanią Specializaciją. Jei esame rimtai pasiryžę ją įgyvendinti, reikia atsižvelgti į energetikos politiką, aplinkos politiką – visas tarpusavyje susijusias sritis”, - aiškino Fritz Ohler. Jis dar kartą kvietė visus nepamiršti, kad rengiant Sumanią Specializaciją reikia ne išsirinkti ūkio sektorius, kuriems skirti pinigus, o kuriems ne, o reikia rasti antreprenerius, kurie įrodytų, kad turi idėją, kuri bus patraukli kitiems žmonėms ir bus atsiperkanti investicija. 

Sekite mūsų naujienas:

© 2018 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.