Spausdinti

Gintautas Jakštas: ar mokytojai išliks Lietuvos profesijų žemėlapyje?

Bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose daugiau nei pusė mokytojų – 50 metų ir vyresni, o mokytojų iki 30 metų – vos kiek daugiau nei 3 proc. Tiksliųjų dalykų mokytojų per metus (2016-2017 m. m., palyginti su 2015-2016 m. m.) sumažėjo beveik 6 proc.

Neaišku, kas mokys mūsų vaikus, kai dalis mokytojų  išeis į pensiją. Norint  užtikrinti mokymo kokybę, svarbus ir mokytojų rengimas aukštojoje mokykloje, tačiau ar esame pasiruošę tai užtikrinti? Praėjusių metų spalio mėnesį vizitavusi tarptautinė ekspertų grupė neigiamai įvertino dvi iš keturių Lietuvos edukologijos universiteto veiklos sritis. Savo įžvalgomis dalinasi MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras)  Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

– Mažesnių miestų bei miestelių mokyklose vyrauja atvažiuojantys pedagogai, o kai kuriose mokyklose mokytojai moko po keturis ar net daugiau dalykų.  Kas lėmė šias aplinkybes?

Problema, kad periferijose yra sunkiau pritraukti pedagogus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dažniausias šios problemos sprendimas yra finansinis skatinimas, tačiau padeda ir motyvacija. Geras pavyzdys kai pedagogai, kurie yra pritraukiami į silpnesnes mokyklas periferijoje, nors papildomai jie nėra finansiškai skatinami, jie sugeba pasiekti geresnių rezultatų nei dirbdami geroje mokykloje. Susiklosčius tokioms aplinkybėms pedagogai yra vertinami geriau darbo rinkoje, tokiu būdu jie gali užimti geresnes pareigas stiprioje mokykloje. Jeigu esi jaunas pedagogas bei sieki karjeros, tai paprastai važiuosi į periferijos mokyklą, nors ten ir konkursas didžiausias, o atlyginimas tas pats. Šitoks yra Singapūro variantas, kai dėl karjeros galimybių priviliojami mokytojai į mažus miestelius ar kaimus.

– Tam tikrose šalyse tai atveria didesnes galimybes, o kokios pedagogų karjeros perspektyvos Lietuvoje?

Žinoma, kad Lietuvoje nėra apskritai tokio dalyko kaip mokytojų karjera, yra tam tikros pakopos, kai tampi vyr. mokytoju, metodininku, ekspertu. Tam, kad juo juo taptum nėra jokio  konkurso – reikia atitikti reikalavimus: turėti reikiamą stažą, parašyti metodinę dalį, apsiginti ją ir jau esi pakopa aukščiau, tačiau su rezultatais, ką esi pasiekęs su mokiniais, tai nėra susiję. Todėl  mokytojo karjeros, tokios kaip versle, kuri priklauso nuo rezultatų, Lietuvoje iš vis nėra. Nebent vadybine prasme ji įmanoma, kai tampi direktore ar direktorės pavaduotoja.

– Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria mokytojo profesijos prestižas?

Mokytojo prestižas susideda iš tam tikrų dalių, viena iš jų yra visuomenės vertinimas, o visuomenėje pedagogai nėra gerai vertinami. Tėvai patys teigia, kad jų vaikai mokosi nereikalingus dalykus, kad užduodami netinkami namų darbai, tad ir mokiniai mokytojus ima vertinti neigiamai, o tada visuomenei susidaro toks įspūdis, kad mokytojai tik streikuoja, o daugiau nieko nedaro. Pedagogo prestižo nebuvimas sukuria jiems neigiamą vidinę emociją, kuri lemia, kad jie  patys nenori mokytojais dirbt. Juk ir iš pačių mokytojų galima išgirsti: „Jei jūs galvojate, kad mums moka atlyginimą, tai galvokit, kad mes mokom jūsų vaikus”. Pedagogo nemotyvavimas neabejotinai prisideda prie prastesnio mokytojų darbo, net buvo nuskambėjus valdančiųjų mintis, kad kol nepradės mokytojai geriau dirbti, tai nebus keliamos algos. Mokytojo prestižą reikia kurti kompleksiškai, pradedant nuo mokytojo karjeros, atlyginimo sistemos, galimybės išeiti laiku į pensiją. Teigiama efektą suteiktų, jei mokytojai galėtų išeiti anksčiau į pensiją – tokiu būdu atveriant duris naujiems mokytojams, senuosius išleidžiant. Būtų puikus modelis, jei mokytojai išdirbę tarkim  25 metus gautų pensija, kaip pareigūnai. Tokiu atveju jie kartu gali dirbti ir kažkur kitur. Nors ir nedidelę pensiją gaunant, galėtų eiti dirbti į kitą sektorių už mažesnį atlyginimą, tad jie būtų labiau konkurencingi, nes kartu gautų dar pensiją iš savo mokytojo pareigybės. Tokiu būdu didėtų mokytojų kaita, atsirastų konkurencingumas, motyvacija, o tuomet ir visuomenėje vertinimas profesijos, kuri yra konkurencinga, augtų.

– Planuojamas universitetų reorganizavimas. Kokią įtaką turės universitetų skaičiaus  mažinimas pedagogų rengimui?

Jei su pedagogų karjera nebus jokių pakeitimų, tai universitetų reorganizavimas tiesioginės įtakos neturės.  Siekiant pokyčių kartu turi būti imtasi kitų priemonių, kad pedagogo karjera taptų patraukli. Nepriklausomai kokiuose universitetuose pedagogus rengs, jei pabaigus studijas jie teuždirbs 400 eurų, tai, tokiu atveju, nebus stojančiųjų. Pagal planą bus įkuriami trys pedagogų centrai, tačiau nesudarant karjeros galimybių pedagogams, pritraukimas studijuoti tiesiog nėra įmanomas. Galima sakyti, kad jau žlugo Lietuvos Edukologijos universitetas  po neigiamo vertinimo,  viena iš to priežasčių – profesijos nepatrauklumas. Aišku, buvo ir kitų priežasčių: mažėjo mokinių, sektorius traukėsi, bet  profesijos nepatrauklumas, karjeros nebuvimas padarė labai didelę neigiamą įtaka.

– Kas galėtų padėti užtikrinti pedagogų pasiūlos ir paklausos suderinamumą?

MOSTA gali apskaičiuoti kiek reikės pedagogų, priklausomai nuo to, koks bus jų krūvis. Mes skaičiuojame mokytojus ne vienetais, kiek jų reikės, bet pagal tai, kiek reikės kontaktinių valandų. Pasirinkus dalyką, metus, kuriems poreikis yra formuojamas, savivaldybę ar mokyklą (apsisprendus ar norime, kad mokytojas mokytų vienoje mokykloje, ar norime, kad vienoje savivaldybėje, kurioje yra  3 mokyklos, mokytojas mokytų visose trijose) galime suskaičiuoti kiek reikės kontaktinių valandų, su prielaida, kad  visi pensijinio amžiaus mokytojai išeina į pensiją. Tokiu būdu galime lengvai sužinoti mokytojų paklausą, tačiau reikia apsisprendimo ar tikrai pensijinio amžaus mokytojai išlaikomi mokyklose ar visgi išleidžiami ilsėtis. Pagal dabartinę sistemą apskaičiuoti nesunku, tačiau įgyvendinti šį planą labai sunku, nes žinome, kad ne visi baigusieji dirba pagal specialybę. MOSTA pasakys, kiek reikia pedagogų kuriais metais, bei pateiks savo rekomendacijas kaip tai įgyvendinti,  o  kaip paruošti  pedagogus spręs Švietimo ir mokslo ministerija.

– Kokios didžiausios problemos įgyvendinant šį įrankį?

Jis, kad ir bus priimtas, bet susidūrus su problema, kad reikia daug pedagogų bei paskaičiavus kiek kainuos  išleisti pensijinio amžiaus mokytojus į pensiją ar net išankstinę pensiją, gauname, kad reikalinga suma yra be galo didelė, o pačių pinigų nėra. Įgyvendinimas turi savo apribojimus, tad realaus pokyčio nesitikėčiau, nes viskam reikia labai daug lėšų. Švietimo ir mokslo ministerija imasi nemažai iniciatyvų, konsultuodamasi su tarptautiniais ekspertais, sukurti įrankius, kurių reikia tvaraus plano parengimui.

– Kada ketinate teikti rekomendacijas Švietimo ir mokslo ministerijai?

Prelimarius skaičiavimus pateiksime netrukus, kad galėtų planuoti abiturientų priėmimą. Modelio kūrimo procesas pasibaigs renginiu gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, o uždaromasis renginys, kuriame vertinsime įgyvendinimą, numatomas kitų metų pabaigoje.

 

Interviu parengė Renata Greckytė. Interviu publikuotas laikraštyje „Universiteto žurnalistas“. 

 

Sekite mūsų naujienas:

© 2018 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.