Spausdinti

Pristatė studijų, mokslo ir inovacijų būklę: džiaugtis dar anksti, bet signalai teigiami

Šiandien vykusioje konferencijoje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė kasmetinę Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriamos pagrindinės sričių vystymosi tendencijos ir joms kylantys iššūkiai.

 „Studijų, mokslo ir inovacijų plėtra tik iš pirmo žvilgsnio atrodo savarankiški procesai, iš tiesų, šios sritys viena nuo kitos neatsiejamos ir tiesiogiai priklausomos. Jas jungia ir tapatus kontekstas – fragmentiškos politinės iniciatyvos, didelė priklausomybė nuo Europos Sąjungos paramos, mažėjantis gyventojų skaičius, mokslinio mobilumo iššūkiai. Kita vertus, pastebime ir bendras prielaidas šių sričių gerinimui. Tai – didėjantis veiklos tarptautiškumas, išvystyta infrastruktūra, spartėjanti žinių sklaida“, – teigia MOSTA vadovas Ramojus Reimeris.

Dėstytojų ir tyrėjų darbo sąlygos gerėja

b 2018 1

Praėjusiais metais dėstytojo ir tyrėjo pareigybių (išskyrus kolegijų dekanus ir universitetų mokslo darbuotojus) darbo užmokesčio vidurkis augo. Lyginant su 2016 m., pernai žemiausias pareigas einančių darbuotojų (asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų) atlyginimai augo 30 proc., aukščiausias (profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų) – 19 proc., kitų darbuotojų – 14 proc.

Tiek tyrėjų, tiek dėstytojų skaičius svyravo. Palyginti su 2012 m., 2016 m. kolegijose dėstytojų užimtų etatų skaičius sumažėjo 27 proc., o universitetuose – 23 proc. Tikėtina, kad šis mažėjimas susijęs su mažėjančiu studentų skaičiumi. Bendras tyrėjų skaičius, skaičiuojant etato ekvivalentu, per ketverius metus sumažėjo 352 etatais (4 proc.). Vis dėlto, nuo 2015 m. tyrėjų skaičius pradėjo nežymiai augti.

„Tyrėjų atlyginimams ir skaičiui augant, kritiškai galima žvelgti į kitą darbo sąlygų aspektą. MOSTA atliktos apklausos rezultatai atskleidė, jog tyrėjai moksliniams tyrimams gali skirti tik pusę savo darbo laiko, o likusi 40–50 proc. laiko dalis tenka administraciniams darbams bei dėstymui“, – sako R. Reimeris. Anot jo, siekiant, kad daugiau tyrėjų įsitrauktų į bendrus projektus su verslu, būtina mažinti tyrėjams tenkančią administracinę naštą. Tai galėtų būti daroma skatinant mokslo ir studijų institucijas skirti daugiau centrinės administracijos resursų projektų administravimui bei skiriant papildomą finansavimą nukreiptą į mokslo ir verslo bendradarbiavimo inicijavimą bei išlaikymą.

„Pastebime, kad tiek mokslas, tiek verslas yra linkęs užmegzti partnerystes per asmenines pažintis, o agentūros bei priemonės, turinčios skatinti bendradarbiavimą, šią funkciją atlieka nepakankamai. Tokia situacija rodo būtinybę iš esmės pergalvoti tarpininkavimo tarp mokslo ir verslo modelį, išgryninant verslo poreikius atliepiančių paslaugų teikimą ir šias paslaugas teikti vieno langelio principu“, – nurodo MOSTA vadovas.

Įstoja mažiau, tačiau labiau pasirengusių studentų

b 2018 2

Apžvalgoje nurodoma, kad per šešerius metus studentų priimtų į bakalauro studijas universitetuose sumažėjo 34 proc., kolegijose – 22 proc. 2017 m. studijas pradėjo 21 tūkst. bakalauro studijų studentų. Dėl mažėjančio stojančiųjų skaičiaus, finansavimas studijoms per penkerius metus sumažėjo 6 proc.

Praėjusiais metais įgyvendinus priėmimo sistemos pakeitimus, priimtųjų studijuoti skaičius sumažėjo 8 proc., vis dėlto įstojusiųjų dalis nuo visų stojančiųjų ES kontekste išlieka didelė ir siekia 86 proc. „Per trejus metus, kai taikomi minimalūs reikalavimai stojantiesiems,  žemiausią pasirengimo lygį turinčių įstojusiųjų santykinė dalis sumažėjo daugiau nei du kartus. Prognozuojame, kad po dviejų metų į universitetus priimsime tris kartus mažiau mažiausiai pasirengusių studentų nei 2014 m. Atotrūkis tarp valstybės finansuojamų ir už savo studijas mokančių studentų konkursinių balų sumažėjo net 12 proc., o geriausiai pasirengusių studentų dalis per tris metus augo beveik 10 proc.“, – sako R. Reimeris.

Sumažėjus stojančiųjų skaičiui bei taikant rentabilumo kriterijus studijų programoms, 2017 m. programų, į kurias buvo priimta studentų, skaičius sumažėjo beveik penktadaliu. Šiemet buvo registruota šiek tiek daugiau nei 1500 studijų programų. Kaip ir ankstesniais metais, Vilniuje daugiausia besidubliuojančių krypčių studijų vykdys VU-VGTU-MRU, o Kaune – VDU-KTU-ASU. KTU ir VDU priėmė į 10 besidubliuojančių studijų krypčių, ASU ir KTU – į 6, ASU ir VDU – į dvi. „Taigi, galima teigti, jog planas jungti ASU ir VDU nėra optimalus ir didelės įtakos tikslui mažinti studijų krypčių dubliavimą, o drauge ir mokslo potencialo fragmentaciją ir išskaidymą po atskiras miesto aukštąsias mokyklas, neturės“, – teigia R. Reimeris.

Vis dėlto, atrodo, kad Lietuvos studentai į savo studijas ir pasirengimą karjerai žvelgia kritiškai. „Vos šiek tiek daugiau nei pusė studentų rekomenduotų savo studijų programą ir tik 42 proc. savo pasirengimą nacionalinei darbo rinkai vertina teigiamai. Pagal šiuos rodiklius lenkiame tik Rumuniją“, – nurodo R. Reimeris. Tarptautinei darbo rinkai pasirengęs jaučiasi vos kas penktas studentas.

Finansavimas moksliniams tyrimams mažėja, rezultatai – nepastovūs

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidos 2016 m. siekė 286 mln. Eur ir, palyginti su 2015 m., mažėjo daugiau nei 100 mln. Eur (27 proc.). Šie pokyčiai glaudžiai susiję su ES struktūrinių fondų investicijų sumažėjimu, kai keičiantis finansavimo periodui Lietuva vėlavo su finansavimo priemonių paleidimu. Šis sumažėjimas ženkliausiai palietė aukštojo mokslo sektorių, tad galima daryti prielaidą, kad šis sektorius yra labiausiai priklausomas nuo struktūrinių fondų paramos.

b 2018 3

„Lietuva, siekdama būti pažangia valstybe ir kurti žiniomis grįstą ekonomiką, buvo išsikėlusi tikslą iki 2020 m. išlaidas MTEP padidinti iki 1,9 proc. nuo BVP. Vis dėlto 2016 m. šis rodiklis siekė vos 0,74 proc. ir buvo beveik tris kartus mažesnis už 2 proc. viršijantį ES vidurkį. Tad tikslas 2020 m. pasiekti 1,9 proc. finansavimą moksliniams tyrimams atrodo nepasiekiamas, nebent būtų pasiektas panašus susitarimas, kokį pavyko pasiekti dėl finansavimo krašto apsaugai“, – teigia R. Reimeris.

Apžvalgoje nurodoma, kad mokslinių tyrimų paramos programos „Horizontas 2020“ finansavimu Lietuva naudojasi kukliai. „Pagal gautą absoliutų finansavimą (32 mln. Eur) Lietuva yra priešpaskutinė, mažesnį finansavimą yra gavusi tik Malta. Vertinant gauto finansavimo santykį su BVP, Lietuva yra trečia nuo galo ir iki šiol yra gavusi 0,08 proc. BVP siekiantį finansavimą. Mažesnį santykinį finansavimą yra gavusios tik Lenkija ir Rumunija“, – sako R. Reimeris. Iš kitos pusės, reikia pastebėti ir tai, kad pastaraisiais metais matomas nežymus rezultatų gerėjimas, fiksuojamas Europos inovacijų švieslentėje.

MTEP veiklos rezultatai nėra pastovūs. Tikėtina, kad tai priklauso nuo MTEP veiklos finansavimo svyravimo, susidarančio dėl 2016–2020 m. laikotarpio ES paramos priemonių vėlavimo. „Visgi ryškėja aktyvesnio tarptautinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo tendencijos, pavyzdžiui, daugėja Lietuvos mokslininkų publikacijų su verslo ir užsienio partneriais. Tolygiai daugėja intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsaugojimo atvejų, lietuviai tampa aktyvesni ir užsienio šalių patentų biuruose. Pastebimai auga prekės ženklų paraiškų ir registracijų skaičius ir, nors tai ir nėra tiesioginis MTEP veiklos rezultatas, visgi šis rodiklis rodo verslo pastangas suteikti produktams išskirtinių savybių, galinčių lemti didesnę sėkmę rinkoje“, – nurodo MOSTA vadovas. Taip pat pastebima, kad pastaruoju metu auga žinioms imlus verslo sektorius, dirbančiųjų jame skaičius, išlaidos personalui. Tikėtina, kad netrukus tai turės teigiamos įtakos mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

 

Sekite mūsų naujienas:

© 2018 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.