Spausdinti

Įžvalgų platformoje „Agenda“ dėmesys Lietuvos žmogiškajam kapitalui

Žmonės yra pagrindinė kiekvienos valstybės kultūrinio, socialinio ir ekonominio vystymosi prielaida, todėl neatsitiktinai įžvalgų platformos „Agenda“ akiratyje – Lietuvos žmogiškasis potencialas.

Plėtojant šią temą, pokalbiui apie emigracijos bei imigracijos tendencijas bei jas lemiančius veiksnius, tarp regionų besiformuojančius skirtumus, profesionalų integracijos darbo rinkoje rezultatus ir kitus svarbius žmogiškojo potencialo tematikos akcentus kviečiami žinomi savo sričių specialistai ir visuomenės veikėjai.

Diskutuojant apie žmogiškąjį potencialą, žvelgiama ne tik į dabartinę situaciją, bet gręžiamasi ir į praeitį, kur ieškoma priežasčių, analizuojami sektini kitų šalių pavyzdžiai ir teikiami siūlymai, tikint geresnio rytojaus scenarijumi.

Štai Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas prof. Donatas Burneika pastebi, kad, kalbėdami apie demografinę kaitą, pernelyg viską dramatizuojame.

„Ir kitur galime stebėti panašią demografinę kaitą. Tik visi šie procesai daugelyje šalių prasidėjo anksčiau negu pas mus ir kai kurios iš jų dar turėjo dideles imigrantų bangas iš trečiųjų šalių, kurie tam tikrą laiką, palyginti su vietiniais šalies gyventojais, demografiškai elgėsi kitaip – turėjo daugiau vaikų, anksčiau tuokėsi. Tačiau ir imigrantai iš trečiųjų šalių per vieną–dvi kartas prisitaiko prie aplinkos, asimiliuojasi, pradeda elgtis taip pat kaip vietiniai gyventojai, tad gimstamumo rodiklius pagerina tik trumpuoju laikotarpiu“, – pasakoja profesorius.

Didžiausios Lietuvoje personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas mano, kad visas puikias pilietines iniciatyvas, skatinančias grįžti į Lietuvą, reikėtų apjungti ir užtikrinti, kad nesidubliuotų. Jis siūlo steigti skėtinę organizaciją – Lietuvos Alumni klubą.

„Tinkamas idėjų koordinavimas, nekuriant dar vieno biurokratinio aparato, kuris daug kainuotų, galėtų sulaukti bendro palaikymo. O tai jau būtų be galo stiprus stimulas grįžtamosios migracijos procesų raidai. Kartu ir spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui“, – sako A. Francas.

quoteTinkamas idėjų koordinavimas, nekuriant dar vieno biurokratinio aparato, kuris daug kainuotų, galėtų sulaukti bendro palaikymo. 

Po visą pasaulį išsibarsčiusius profesionalus iš Lietuvos vienijančios organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ (GLL) vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė viliasi, kad Lietuvos regionai labiau lauks grįžtančiųjų. 

„Problemos šaknys, ko gero, yra investicijų regionuose stoka – niekas netiki, kad nauji būstai bus paklausūs. O tai žmonėms stipriai riboja pasirinkimo galimybes“, – pažymi GLL vadovė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis akcentuoja, kad vienos auksinės piliulės, kuri išspręstų visas problemas, nėra. Neišsiversime be viso komplekso ilgalaikių priemonių – Lietuvai reikia kurti išlikimo veiksmų planą.

„Šiandien turime kalbėti jau ne apie specialybes ir diplomus ar diskutuoti, kokias studijas baigusių, turime turėti daugiausiai ar mažiausiai. Šiandien turime kalbėti apie žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurias baigęs studijas žmogus įgyja. Manau, kad daug kas priklauso nuo atskirų mokyklų ir jų programų kaip jos atliepia šių dienų iššūkius ir poreikius“, kalba R. Dargis.

quoteAuksinės piliulės, kuri išspręstų visas problemas, nėra. Todėl neišsiversime be viso komplekso ilgalaikių priemonių.

Kauno technologijos universiteto Duomenų analizės ir archyvavimo (DAtA) centro vadovė Audronė Telešienė prognozuoja, kad Lietuvoje gyvens vis mažiau žmonių, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, gatvėje vis rečiau matysime vaikų ir neišvengiamai vis daugiau įvairių tautybių žmonių.

„Mes ir toliau auginsime savo gerovę, tapsime turtingesni. Neabejotinai tai keis ir mūsų tautinę tapatybę. Šiuo metu dar tik prasideda didysis „lietuvio“ sampratos virsmas. Bus įdomu sekti didįjį kultūrinį ginčą. Tikiu, kad „lietuvio“ samprata išsiplės ir apims visus pasaulio lietuvius. Ateityje, užuot rėmęsi objektyviais kilmės kriterijais, vis labiau linksime į subjektyvius – tai yra lietuviu laikysime tą, kuris pats save vadins lietuviu ir kurį kiti laikys lietuviu“, – svarsto A. Telešienė.

Daugiau – įžvalgų platformoje „Agenda“.

Sekite mūsų naujienas:

© 2018 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.