Spausdinti

Įžvalgų platformoje „Agenda“ dėmesys šalies profesiniam mokymui

2019-uosius metus įžvalgų platforma „Agenda“ pasitinka su nauja tema. Šį kartą „Agenda“ dėmesio centre tema, kuri dažnai, tačiau nepelnytai pamirštama tiek viešame diskurse, tiek politinėse diskusijoje – profesinis mokymas.

Pagal profesiniam mokymui skiriamą finansavimą Lietuva ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, o ir mokinių, nusprendusių vidurinį išsilavinimą įgyti kartu su profesija, dalis dvigubai mažesnė nei kitose bendrijos šalyse. Visgi profesinis mokymas keičiasi. Vienas pirmųjų to signalų LR Prezidentės inicijuota, parlamentarų priimta ir š.m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo naujoji redakcija.

Naujojoje „Agenda“ kartu su politikos formuotojais ir įgyvendintojais, verslo sektoriaus atstovais bei švietimo ekspertais kalbamės apie iššūkius ir galimybes profesiniame mokyme. Svarbiausia – žvelgiame į profesinio mokymo ateities perspektyvas, kviesdami pokalbiui apie tai, koks profesinis mokymas prisidėtų prie valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ keliamų tikslų įgyvendinimo.

Pasak Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo, profesoriaus Boguslavo Gruževskio, per artimiausią dešimtmetį vertėtų mažinti priėmimą į aukštąsias mokyklas, didinti – į atsinaujinusį profesinį mokymą.

„Pabrėšiu – tik artimiausius dešimt metų. Vėliau – proporcijos dalys, tenkančios aukštajam ir profesiniam mokymui, turėtų susilyginti. Tas, kuris aptarnauja aukštąsias technologijas, ir tas, kuris jas kuria, bus labai panašaus lygio. Tik vienas bus labiau praktikas, kitas – daugiau teoretikas. Tikiu, kad technologijos ateityje sumažins skirtumą tarp aukštosios ir profesinės mokyklos paruošimo“, – komentuoja profesorius.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas pastebi, kad profesinis mokymas – turbūt vienintelė švietimo pakopa, kuri per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo praktiškai nepaliesta įstatymų leidėjų rankos. Jis ragina profesines mokyklas aktyviau žengti pameistrystės organizavimo keliu.

quoteViliuosi, kad pameistrystė ateityje sudarys bent 80 proc. profesinio mokymo.

„Tik batsiuvys gali išmokyti mokinį siūti batus. Tik suvirintojas gali išmokyti mokinį, kaip tinkamai suvirinti. Vedu link to, kad tik amato meistras gali išmokyti paties amato. Todėl aš labai viliuosi, kad pameistrystė ateityje sudarys bent 80 proc. profesinio mokymo“, – sako LINPRA viceprezidentas.

Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjo Lino Kadžio teigimu, kol kas profesinis mokymas nėra vienodai prieinamas visų visuomenės grupių žmonėms.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija, su išmaniųjų ir autonominių sistemų pagalba, gali į naują lygmenį kilsteli automatizacijos procesus. Naujosios technologijos, gebėdamos tarpusavyje bendrauti, šiandien jau geba priimti sprendimus be žmogaus įsikišimo. Automatizacija pirmiausia šalina tas darbo vietas, kurioms yra reikalingos vidutinės kompetencijos. Automatizavus jų darbą, šiems žmonėms reikės įgyti kitas kompetencijas – aukštesnes arba kitos srities. Tam turi atsirasti ir dirbančiam žmogui pritaikyta mokymo ar perkvalifikavimo sistema. Šiandien tokios galimybės tebėra labai ribotos“, – mano L. Kadys.

quote

Jau šiandien švietimo sistema susiduria su iššūkiu rengti darbuotojus profesijoms, kurių dar nėra.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus analitikė Giedrė Beleckienė atkreipia dėmesį, kad analizuojant profesinio mokymo naudą, greta atitikties verslo poreikiams būtina pripažinti jo naudą asmeniui ir visuomenei.

„Jau šiandien švietimo sistema susiduria su iššūkiu rengti darbuotojus profesijoms, kurių dar nėra. Tokiomis sąlygomis ypatingą vertę įgyja taip vadinamos bendrosios kompetencijos (pavyzdžiui, gebėjimas mokytis, kūrybiškumas, emocinis intelektas, kritinis mąstymas), kurios įgalina žmogų augti ir keistis kartu su kintančiomis technologijomis. Tokiu būdu, vertinant profesinio mokymo naudą ateityje, socialinė dimensija turėtų vis labiau stiprėti“, – svarsto ji.

Daugiau įžvalgų apie tai, koks profesinis mokymas galėtų būti 2030-aisiais, rasite ekspertinėje platformoje „Agenda“.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.