Spausdinti

Greitai kintanti pramonės sritis reikalauja keisti požiūrį į specialistų rengimą

Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) bei Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA atliktas tyrimas išskiria dvi galimas to priežastis. Visų pirma, tai yra prastas įstojusiųjų pasirengimas, konkrečiai – nepakankamas tiksliųjų mokslų pagrindas. Antra, rengiamų specialistų žinios dažnu atveju neatitinka rinkos poreikių.

Pokyčiai reikalingi visuose švietimo lygiuose

 „Norint padidinti moksleivių galimybes sėkmingai pasirinkti studijas ir planuoti karjerą, profesinis orientavimas ir informavimas turėtų būti vykdomas jau pradinėse klasėse. Visgi dėl finansavimo stygiaus profesinio orientavimo sistema Lietuvoje faktiškai neveikia. Tad neretai nutinka taip, kad jaunuoliai priimdami sprendimus verčiau kliaunasi visuomenėje formuojamais įvaizdžiais ar madomis, o ne savo gabumų bei skirtingų profesijų perspektyvumo vertinimu“,  – sako Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

G. Jakšto teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ar motyvacijos stygiumi. „Šias problemas spręsti galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių – įskaitant pramonės inžineriją – atveriamomis karjeros galimybėmis.“ 

Tyrimas atskleidžia, kad viena pagrindinių inžinerijos studijų nutraukimo priežasčių galėtų būti siejama su prastu akademiniu įstojusiųjų pasirengimu. 2018 m. mažiau nei pusė (41 proc.) įstojusiųjų į pirmos pakopos pramonės inžinerijos studijas matematikos valstybinį brandos egzaminą buvo išlaikę bent pagrindiniu lygiu. Fizikos egzaminą bent pagrindiniu lygiu buvo išlaikę kiek daugiau nei ketvirtadalis įstojusiųjų. Tai rodo, kad siekiant spręsti dažno studijų nutraukimo problemą yra svarbu stiprinti tiksliųjų mokslų ugdymą vidurinėse mokyklose.

quoteNorint padidinti moksleivių galimybes sėkmingai pasirinkti studijas ir planuoti karjerą, profesinis orientavimas ir informavimas turėtų būti vykdomas jau pradinėse klasėse.

Anot ataskaitos rengėjų, šiuo atveju padėtų akademinės paramos studentams priemonės, išlyginančios bendrojo lavinimo spragas ir taip suteikiančios galimybę su žemesniais konkursiniais balais į aukštąsias mokyklas įstojusiems asmenims sėkmingai studijuoti ir siekti geresnių akademinių pasiekimų. Tai padėtų ne tik užkirsti kelią ankstyvam studijų nutraukimui, bet ir pagerintų absolventų žinių lygį.

„Šiuo metu pramonės inžinierių rengimas šalies aukštosiose mokyklose nėra efektyvus. Daugiau nei trečdalis pramonės inžinerijos studentų studijas nutraukia, 81 proc. studijas baigusių  ir įsidarbinusių dirba kitą, nei pramonės inžinerijos, darbą. Todėl siekiant, kad darbo rinka pasipildytų 15 pramonės inžinerijos specialistų, į aukštąsias mokyklas ir toliau reikia priimti apie 100 studentų. Žvelgiant iš valstybinės perspektyvos, šios investicijos atrodo nepasvertos“, – sako G. Jakštas.

Anot tyrimo rengėjų, verta atkreipti dėmesį, kad daliai aukštąjį išsilavinimą kolegijose pasirinkusiųjų, atsižvelgiant į jų vėliau pasirenkamą profesinį kelią, būtų užtekę profesinės mokyklos išsilavinimo. Inžinerijos studijas kolegijose baigusieji dažniausiai įsidarbindavo elektromechanikais, elektrikais, transporto priemonių bei elektroninės įrangos mechanikais ir taisytojais, metalo apdirbimo staklių derintojais ir operatoriais – visus šiuos specialistus per trumpesnį laiko tarpą rengia profesinės mokyklos.

Pramonės stiprinimas – regionų klestėjimo sąlyga

Neefektyvus specialistų rengimas tampa itin aktualus, kai kalbama apie užsienio investicijų į gamybos sritį pritraukimą. Anot „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, reikia ruoštis galimam kvalifikuotų specialistų stygiui.

„Po poros metų pilnu pajėgumu pradės veikti pramonės milžinių – „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ gamyklos, atrieksiančios nemažą dalį darbo rinkos. Jeigu iki to laiko nepasirūpinsime specialistų rengimo efektyvumu, bus kur kas sunkiau sulaukti naujų tokio masto investicijų, kurios, savo ruožtu, galėtų stipriai prisidėti prie regionų klestėjimo“, – mano „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

Kalbant apie regionų potencialo stiprinimą, ataskaitos rengėjai nurodo, kad didesnis dėmesys 10-ties gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos (STEAM) atviros prieigos centrų regionuose įsteigimui padėtų užtikrinti, kad visos šalies moksleiviai turėtų geresnes galimybes siekti tiksliųjų profesijų.

Verslo įsitraukimas į specialistų rengimą – būtinas

 Anot tyrimo rengėjų, rinkos pokyčius padėtų atliepti didesnis verslo atstovų įsitraukimas į naujų, jiems aktualių programų kūrimą ir įgyvendinimą. Bendradarbiavimo formatų yra ir daugiau – nuo galimybių stažuotis pažangiose įmonėse iki bendrų laboratorijų ir tyrimų centrų tarp įmonių ir universitetų.

quotePažangios pramonės inžinerijos įmonės iš darbuotojų, visų pirma, tikisi specialybės pagrindų – žinių apie medžiagų atsparumą, 3D modeliavimą, geometriją, gebėjimą projektuoti su SolidWorks ar panašiomis programomis.

Pasak LINPRA prezidento Tomo Jaskelevičiaus, šiuo metu pažangios pramonės inžinerijos įmonės iš darbuotojų, visų pirma, tikisi specialybės pagrindų – žinių apie medžiagų atsparumą, 3D modeliavimą, geometriją, gebėjimą projektuoti su SolidWorks ar panašiomis programomis. Prie šitų pagrindų, kuriuos, anot p. Jaskelevičiaus, suteikia universitetai ir kolegijos, prisideda gebėjimas dirbti su programinio valdymo staklėmis bei anglų kalbos žinios.

„Vienas iš būdų padėti studentams įgyti vienodai stiprių teorinių ir praktinių įgūdžių būtų pritaikyti Vokietijoje paplitusią dualinę mokymo sistemą. Pagal šią sistemą studentai gauna teorinių žinių švietimo įstaigoje, tuo pačiu metu dirbdami įmonėje, kuri suteikia jiems praktinius įgūdžius. Tai padėtų įmonėms greičiau parengti darbuotojus, o studentams sutaupytų dvejus mokslo metus“, – mano p. Jaskelevičius.

Apie tyrimą

Siekdamos įvertinti, kaip Lietuvos darbo rinkai ir formaliojo švietimo sistemai sekasi spręsti inžinerijos specialistų trūkumo problemą bei ruoštis naujų technologijų paskatintiems pokyčiams, savo jėgas suvienijo trys organizacijos – Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) bei tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Šių bendrų pastangų rezultatas – išsamus ir įvairiapusiškas inžinerinei pramonei aktualių specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei paklausiausių darbuotojų kompetencijų tyrimas. Jame  sukaupti LAMA BPO ir Švietimo informacinių technologijų centro (ITC) renkami bei inžinerinės pramonės sektoriaus įmonių  apklausos ir interviu programos metu surinkti duomenys.

Su tyrimo ataskaita galite susipažinti „Investuok Lietuvoje“ internetiniame tinklapyje, paspaudus šią nuorodą

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.