Spausdinti

4 iš 10 mokslo daktarų renkasi darbą už akademijos ribų

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, visgi net 43 proc. doktorantūros studijų absolventų dirba už akademijos ribų. 37 proc. mokslo daktarų po studijų baigimo dirbo tik mokslo ir studijų institucijose, o likęs penktadalis derino darbą akademijoje ir kitose darbovietėse. Tokius duomenis atskleidžia pirmą kartą atliktas mokslo ir meno daktarų karjeros tyrimas, kurį iniciavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Tyrimo metu nagrinėtas absolventų, doktorantūros studijas baigusių 2012–2017 m. laikotarpiu, užimtumas ir pajamos.

„Analizės rezultatai leidžia šiek tiek kitu kampu pažvelgti į doktorantūros studijų procesą. Beveik pusė doktorantūros absolventų renkasi tęsti karjerą už akademijos ribų ir savo, kaip tyrėjo-specialisto, įgūdžius pritaiko kituose sektoriuose. Tuo metu doktorantūros studijų turinys vis dar daugiausia orientuojamas į darbą akademiniame sektoriuje“, – sako MOSTA vadovas Giedrius Viliūnas.  

Atsižvelgiant į tai, kad po studijų baigimo didelė dalis doktorantūros studijų absolventų dirba ne akademinį darbą, siūloma doktorantūros studijų turinį papildyti. „Siekiant, kad jaunieji tyrėjai įgytų kompetencijas, reikalingas sėkmingai karjerai kituose sektoriuose, doktorantūros studijų turinį reikėtų papildyti žiniomis ir įgūdžiais, skirtais studentams pasirengti ne tik karjerai akademijoje, bet ir alternatyviems karjeros keliams, pavyzdžiui, verslo steigimui, darbui privačiame ar valstybiniame sektoriuje“, – nurodo G. Viliūnas.

quote

Siekiant, kad jaunieji tyrėjai įgytų kompetencijas, reikalingas sėkmingai karjerai kituose sektoriuose, doktorantūros studijų turinį reikėtų papildyti žiniomis ir įgūdžiais, skirtais studentams pasirengti ne tik karjerai akademijoje, bet ir alternatyviems karjeros keliams.

Pasak MOSTA vadovo, toks pokytis atlieptų globalias doktorantūros studijų kaitos tendencijas. „Viena iš pagrindinių pokyčio krypčių – doktorantūros modelių diversifikavimas. Šalia tradicinio – tyrimų atlikimu paremto – modelio įsitvirtina praktika vystyti industrinės ir profesinės doktorantūros studijas, kurios daugiau orientuojasi į naujų sprendimų paiešką ir žinių diegimą verslo sektoriuje ar valstybės tarnyboje. Taip yra siekiama modernizuoti ekonomiką, judant prie didesnę pridėtinę vertę kuriančio verslo, taip pat perkelti daugiau žinių į viešąjį sektorių“, – tvirtina G. Viliūnas.

Atlyginimai dvigubai didesni už vidutinius Lietuvoje

Giedrius Viliūnas

Giedrius Viliūnas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad doktorantūros studijų absolventų atlyginimai dvigubai viršijo vidutinį atlyginimą šalies ūkyje. 2018 m. liepos mėn. mokslo (meno) daktarų atlyginimas siekė 1 842 Eur, tuo metu šalies ūkyje darbo užmokesčio vidurkis buvo 936 Eur (tekste nurodomas darbo užmokestis prieš mokesčius).

Visgi pastebimi reikšmingi darbo užmokesčio skirtumai, priklausomai nuo baigtos studijų krypties. Didžiausias pajamų vidurkis fiksuojamas tarp biomedicinos srities absolventų (2 233 Eur), mažiausias – tarp menų (1 030 Eur) ir humanitarinių mokslų (1 133 Eur) absolventų. Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad šioje analizėje nėra nagrinėjamos pajamos, gautos iš individualios veiklos. Tikėtina, kad dalį  pajamų menų bei humanitarinių mokslų absolventai gauna vykdydami šią veiklą, tad realios jų pajamos yra didesnės.

Technologijų, fizinių, socialinių ir žemės ūkio mokslų absolventų pajamų vidurkiai atitinkamai buvo 1 893 Eur, 1 849 Eur, 1 803 Eur ir 1 430 Eur.

Sąlygos turėtų būti toliau gerinamos

MOSTA atliktame tyrime pastebima, kad lyginant su bakalauro ir magistro studijų absolventų skaičiumi, Lietuvoje doktorantūros studijų absolventų yra santykinai nedaug. Kasmet doktorantūros studijas Lietuvoje baigia šiek tiek mažiau nei 400 doktorantų. 2017 m. doktorantūros absolventai sudarė tik 2 proc. visų tų metų absolventų. Palyginimui, Europos Sąjungoje vidutiniškai 4 proc. visų absolventų kasmet – doktorantai. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 29-ąją vietą (iš 36-ių duomenis pateikusių šalių) Europoje.

„Norint gerinti šį rodiklį ir pagal doktorantūros studijų absolventų dalį artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, reikia ir toliau dėti pastangas tiek gerinant doktorantų studijų sąlygas, tiek didinant darbo akademijoje patrauklumą.  Reikia pastebėti, kad praėjusiais metais dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai augo vidutiniškai 18 proc., o augimas šalies ūkyje siekė 9 proc. Visgi, norint pasiekti ilgalaikį efektą, akademinio personalo atlyginimų didinimas turėtų būti nuolatinis prioritetas, o ne vienkartinė akcija“, – teigia G. Viliūnas.

MOSTA vadovo teigimu, tikėtina, kad prie doktorantūros studijų patrauklumo didinimo prisidės doktorantų stipendijų padidinimas 83 proc. „Lyginant mūsų doktorantų finansinį skatinimą su Latvijos ir Estijos trečios pakopos studijų studentais, galima pastebėti, kad pirmųjų dviejų metų doktorantai Lietuvoje gauna beveik 300 Eur didesnes stipendijas nei kolegos Estijoje ir daugiau nei 600 Eur didesnes stipendijas nei latviai. Vėlesnių kursų doktorantų stipendijos taip pat beveik 700 Eur viršija stipendijas Latvijoje, nuo estų pora šimtų eurų atsiliekame. Galima prognozuoti, kad šis žingsnis turės teigiamą įtaką stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičiui. Visgi turime stebėti, ar auga doktorantūros studijas baigiančių studentų dalis“, – nurodo G. Viliūnas.

quoteNorint pasiekti ilgalaikį efektą, akademinio personalo atlyginimų didinimas turėtų būti nuolatinis prioritetas, o ne vienkartinė akcija.

MOSTA primena, kad pirmų metų doktorantų stipendija Lietuvoje nuo šių metų yra 722 Eur, antrų–ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur.

2012–2017 m. daugiausia doktorantūros studijų absolventų buvo paruošta socialinių (609), technologijos (519) ir biomedicinos (490) mokslų srityse. Fizinius mokslus baigė 353 doktorantai, humanitarinius – 220, žemės ūkio – 92, menų – 28.

Apie tyrimą

Mokslo daktarų karjeros tyrime analizuojama 2 311 trečios pakopos absolventų, mokslo (meno) daktaro laipsnį įgijusių Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2012–2017 m., duomenys. Tyrimo metu nagrinėtos doktorantūros absolventų pajamos ir užimtumas 2017 m. spalio, 2018 m. sausio, balandžio ir liepos mėn. Tyrime naudoti Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS), Lietuvos statistikos departamento ir Eurostat duomenys.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.