Spausdinti

Žmogiškojo kapitalo politika - rezultatai

2019m.

Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje. Kryptis – ateities darbo rinka

Žmogiškojo kapitalo apžvalgoje yra nagrinėjama Lietuvos gyventojų situacija šalies darbo rinkoje. Apžvalgos autoriai, pasitelkdami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgia Lietuvos gyventojų užimtumą, pajamų pasiskirstymą pagal sektorius, užimamas profesijas ir kitus aktualius pjūvius. Šioje apžvalgoje detaliau nagrinėjama gyventojų grupių – užimtųjų, besimokančių ir studijuojančių, pensinio amžiaus gyventojų bei Lietuvoje dirbančių užsieniečių – padėtis darbo rinkoje. Atlikta didelės apimties (163,5 tūkst.) darbo skelbimų analizė leidžia detaliau nagrinėti gebėjimus, kurių pageidauja naujų darbuotojų ieškantys darbdaviai. Taip pat apžvalgoje pateikiamos samdomų darbuotojų pakeitimo ir plėtros paklausos prognozės 2018–2022 m.

Skaityti apžvalgą.

Skaityti apžvalgos santrauką (lietuvių k.)
Skaityti apžvalgos santrauką (anglų k.)

zmogiskasis-kapitalas.jpg

2018m.

Pedagogų poreikio prognozavimas

2017–2018 m. vykdyto pedagogų poreikio prognozavimo tyrimo tikslas – sukurti ir išbandyti pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelį bei pateikti rekomendacijas siekiant gerinti balansą tarp pedagogų paklausos ir pasiūlos ar kitoms viešosios politikos priemonėms formuoti bei tobulinti. Tyrimo įgyvendinimo metu įvyko daugiau nei 3 vizitai, susitikimai, konsultacijos  su suinteresuotomis šalimis. 

Skaityti projekto ataskaitą (anglų k.)
Skaityti projekto ataskaitos santrauką (anglų k.)
Skaityti projekto ataskaitą (lietuvių k.)

Visa tyrimo medžiaga spausti čia.

forecasting.jpg

Pedagogikos absolventų integracijos darbo rinkoje apžvalga

Apžvalgos tikslas - palyginti įsidarbinimo ir pajamų rodiklius tarp pedagogikos krypties absolventų įsidarbinusių pedagogais bendrojo ir/ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir tarp absolventų įsidarbinusių kitose pareigybėse, institucijose, veiklos sektoriuose. Siekiama nustatyti kokie veiksniai gali turėti įtakos pedagogikos krypties absolventų pasirinkimui dirbti/nedirbti bendrojo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Apžvalgos ataskaitoje pateikiami 2015 metų pedagogikos studijų krypties absolventų įsidarbinimo 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo rodikliai.

Skaityti apžvalgą.

kuriant_zi_sistema.jpg

Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita 2018

Apžvalgoje pirmą kartą nagrinėjami Lietuvos žmogiškieji ištekliai naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis. Apžvelgiama bendra žmogiškųjų išteklių situacija, gyventojų užimtumas, pajamų pasiskirstymas ir kiti aspektai, taip pat apskričių ir savivaldybių specifika, pateikiama informacija apie specialistų integraciją į darbo rinką. Teminėje dalyje Lietuvos piliečių migracija nagrinėjama detaliau. Aptariama emigravusių ir grįžusių emigrantų charakteristikos bei srautai, taip pat vidinės migracijos aspektai. 

Skaityti žmogiškųjų išteklių būklės apžvalgą.
Skaityti apžvalgos santrauką

zmog istekliu ataskaita

IRT specialistai Lietuvoje: padėtis darbo rinkoje ir darbdavių poreikiai

IRT specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei sektoriaus įmonių žmogiškųjų išteklių poreikio tyrimą inicijavo ir atliko IRT bendrovių asociacija „Infobalt“, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų̨ stebėsenos ir analizės centru (MOSTA). Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai. Tyrimo rėmėjai: „Google“, „Ruptela“, „Oracle“, „Baltic Amadeus“.

Skaityti tyrimo ataskaitą.
Skaityti ataskaitos santrauką

IRT tyrimas 2018 03 29

Archyvas

Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminė analizė

Analizėje pateikiama informacija apie 2012-2013 m. absolventų situaciją darbo rinkoje po metų nuo studijų baigimo: jų įsidarbinimo lygis, atlyginimas, darbas studijų metu, įsidarbinimas pagal profesijų grupę, darbas viešajame ir privačiame sektoriuose ir kt. Plačiau.

Bandomojo longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo ataskaita

Leidinyje pristatomi longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo rezultatai, gauti apklausus 2014 metais aukštojo mokslo pirmos pakopos studijas baigusius absolventus (4193 – pirmame, 835 – antrame, 1052 – trečiame tyrimo etapuose, t. y. studijų baigimo metu, 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo). Plačiau.

Trumpraštis. Absolventų karjeros stebėsena taikant apklausas: rodikliai ir rezultatai

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliekama absolventų karjeros stebėsena remiasi trimis dedamosiomis – administraciniais (statistiniais) rodikliais, apklausų būdu gaunamais duomenimis bei makroaplinkos (konteksto) rodikliais. Šiame leidinyje pristatomi rodikliai, naudojami longitudinėje absolventų apklausoje, bei pagrindiniai rezultatai, gauti apklausus 2014 metais aukštojo mokslo pirmos pakopos studijas baigusius absolventus (4193 – pirmame, 835 – antrame, 1052 – trečiame tyrimo etapuose, t. y. studijų baigimo metu, 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo). Plačiau.

Trumpraštis. Absolventų karjeros stebėsena – daugiau nei įrankis

Šiame leidinyje pateikiama informacija apie kuriamą absolventų karjeros stebėsenos sistemą, jos poreikį bei metodus. Pristatomi pirmieji rezultatai, gauti MOSTA atliktame absolventų karjeros tyrime. Šio tyrimo metu pirmąkart Lietuvoje atliekama longitudinė absolventų apklausa ir sujungta Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija apie absolventus. Plačiau.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.