Spausdinti

Pedagogų poreikio planavimo modelis jau finišo tiesiojoje

Pedagoginį darbą dirbančių asmenų populiacija sparčiai sensta, o stojančiųjų į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijas skaičiaus mažėja. Taigi visai pagrįsta manyti, kad pensijos amžių pasiekusių pedagogų nepakeis nauja karta. Tokią hipotezę kelia Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) analitikai, siekiantys sukurti pedagogų poreikio prognozavimo sistemą. Pasak MOSTA specialistų, priežasčių įdėmiau pasižiūrėti į pedagogų planavimą yra ir daugiau.

„Pavyzdžiui, vienoje pusėje turime faktą, kad vaikų iki 11 m. skaičius Lietuvoje auga nuo 2015 m. Kas lyg ir indikuotų, kad ateityje pedagogų gali reikėti daugiau. Tačiau tuo pat metu žinome, kad sulaukęs pensinio amžiaus, pirmaisiais metais į pensiją išeina tik kas penktas pedagogas. Taip pat tokie veiksniai kaip emigracija bei mažas gimstamumas sufleruoja, jog pedagogų gali reikėti mažiau. Turime skaičius nurodančius mokytojų amžių, tikėtinas pasitraukimo galimybes, matome skirtumus tarp savivaldybių, miesto ir kaimo mokyklų, mokinių skaičiaus skirtingose klasėse prognozes, studentų nubyrėjimo prognozes, absolventų įsidarbinimo prognozes ir daugelį kitų rodiklių, kurie daro įtaką pedagogų poreikio prognozėms. Mūsų tikslas šiuos, kartais priešingas tendencijas rodančius veiksnius, suprasti ir sukurti modelį, kuris atsižvelgdamas į jų visumą, o taip pat ir planuojamas įgyvendinti politikos priemones, tokias kaip ugdymo ankstinimas ar etatinis darbo užmokestis, leistų pasakyti kiek pedagogų reikės ateityje“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

MOSTA specialistų kuriamai sistemai keliamas uždavinys – kurti prielaidas tikslesniam pedagoginių darbuotojų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų studentų planavimui, atsižvelgiant į kintančius ūkio, darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikius.

Modelio galimybių pristatymas suinteresuotoms šalims – birželį

Balandžio viduryje vykusiame renginyje tarpiniai modelio kūrimo rezultatai pristatyti suinteresuotoms šalims. Taip pat aptartos preliminarios pedagogų poreikio vidutinio laikotarpio prognozės.

„Džiaugiuosi ypač aktyviu mūsų partnerių įsitraukimu. Modelio kūrimas aktualus tiek politikos formuotojams, tiek aukštųjų mokyklų, savivaldybių atstovams. Kuriant modelį didelę metodinę pagalbą mums teikia ekspertė A. Hyland (Airija), T. Lockhart (Jungtinė Karalystė)  bei Europos Komisijos atstovai, kurie yra prisidėję prie panašių projektų kitose Europos valstybėse. Viena vertus, tai pagalba mums kuriant modelį, kita vertus ir galimybė geriau suprasti kitų šalių švietimo sistemas bei mokytis iš jų“, – sako G. Jakštas.  

Planuojama, kad praėjusiais metais pradėtas pedagogų poreikio planavimo tyrimo rezultatai bus pristatyti visuomenei rudens pradžioje. Numatoma, kad tuomet bus sukurtas ir išbandytas pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelis bei pateiktos rekomendacijas dėl studentų, priimamų į pedagoginę kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, skaičiaus.

Kūrimo metodai ir veikimo principai

Pedagogų poreikio planavimo sistemos kūrimo metu buvo išsikelti kriterijai, kuriais remiantis kuriamas pedagogų paklausos ir pasiūlos modelis. Projekto komanda, konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis, išgrynino septynis pagrindinius kriterijus, kuriuos turi tenkinti pasirinktas modelis. Svarbiausi modeliui keliami kriterijai – pedagogų poreikio nustatymo modelis remiasi kiekybiniais metodais ir rezultatams apskaičiuoti yra naudojami administraciniai registrų duomenys, kaupiami Švietimo informacinių technologų centro (ŠITC).

Kasmet naujais duomenimis papildomas modelis turi būti detalus ir lankstus – jo naudotojams turi būti sudaroma galimybė keisti indėlio kintamuosius parenkant norimas jų reikšmes ir tokiu būdu sudarant galimus rezultatų scenarijus, o pateikiami rezultatai – pakankamo išvadoms ir sprendimams daryti detalumo lygmeniu. Kasmet atnaujinamo modelio skaičiavimai – automatizuoti, siekiant išvengti skaičiavimo ar duomenų suvedimo klaidų. Modelis turi būti aktualus bei tikslingas – apskaičiuojant rezultatus, turi būti sudaryta galimybė atsižvelgti į kintančias sąlygas (pokytis ugdymo turinyje, pedagogų rengime, apmokėjimo tvarkoje ir kita), tikėtina, kad tokio modelio rezultatai ir rekomendacijos bus panaudotos gerinant balansą tarp pedagogų paklausos ir pasiūlos.

Sekite mūsų naujienas:

© 2018 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.