Spausdinti

Ataskaitos

2017 m.

Vidutiniai dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai

Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centras atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimų tyrimą. Atlyginimų tyrimui buvo naudojami ŠVIS pedagogų ir SODRA šakų duomenys. Kadangi tas pats asmuo gali dirbti keliose darbovietėse, o ir toje pačioje darbovietėje gali užimti kelias skirtingas pareigybes, asmeniui buvo priskirta pagrindinės darbovietės pagrindinė pareigybė. Plačiau.

Būklė 2017: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos

2017 m. būklės apžvalgoje išskiriami pagrindiniai Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylantys iššūkiai ir juos lemiančios tendencijos. Šių metų leidinio teminė dalis skirta išryškinti Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų stipriąsias puses. Plačiau.

Sumanios specializacijos pažangos pirmoji ataskaita

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pateikia pirmąją Sumanios specializacijos pažangos stebėsenos ataskaitą. Leidinys yra skirta mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formuotojams bei įgyvendintojams, mokslo ir švietimo institucijų tyrėjams bei administratoriams, verslo atstovams, taip pat ir kitiems asmenims, kuriems yra aktuali prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų šalyje raida. Plačiau.

Lietuvos sumanios specializacijos strategijos kūrimo procesas

Apžvalgoje anglų kalba pristatomas Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimo procesas, detalizuojami žingsniai, vertintos mokslo ir ūkio sritys, šių vertinimų rezultatai. Plačiau.

Mokslo ir studijų institucijų (kolegijų) potencialo analizė

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiamas skaičiavimais grįstas Lietuvos kolegijų potencialas. Plačiau.

Regioninės švietimo ir mokslo būklės apžvalgos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristato regionines švietimo ir mokslo būklės apžvalgas. Jose pateikiama informacija apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, MarijampolėsUtenos savivaldybių demografinę situaciją, švietimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo situaciją.

2016 m.

Būklė 2016: Lietuvos studijos ir mokslas

Parengtoje apžvalgoje susisteminta naujausia informacija, atspindinti Lietuvos mokslo ir studijų būklę 2016 m. Pristatomi 2015–2016 m. priimti pagrindiniai sisteminio lygmens sprendimai ir iniciatyvos, turėjusios įtakos mokslo ir studijų būklei bei jos kaitai. Išskiriami pagrindiniai Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylantys iššūkiai ir juos pagrindžiančios tendencijos. Pateikiama lyginamoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos studijų, mokslo ir inovacijų sistemų apžvalga. Apžvelgiamas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų – kolegijų, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų – tinklas. Pristatomi baziniai mokslo ir studijų rodikliai. Remiamasi oficialiąja statistika, registrų duomenimis, teisės aktais, 2014–2016 m. MOSTA atliktais teminiais tyrimais, oficialiai pateiktomis ekspertinėmis įžvalgomis. Plačiau.

Bendrasis priėmimas į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiama informacija apie 2016 m. priėmimo į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas per LAMA BPO sistemą rezultatus. Analizuojama priimtų studentų stojimo balo vidurkiai ir svyravimai skirtingose aukštosiose mokyklose, taip pat analizuojama priėmimo rezultatai į pedagogines ir IT krypčių studijas. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2016. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2016. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei. Plačiau.

Mokslo ir studijų institucijų (universitetų) potencialo analizė

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiamas skaičiavimais grįstas mokslo ir studijų potencialas. Plačiau.

Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?

Pranešime „Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?“ aptariama bendroji studijų nutraukimo statistika, lyginamas studijų nutraukimas skirtingose studijų pakopose, srityse, kursuose, pagal finansavimo tipus ir kt. Taip pat pranešime pateikiamos galimos studijų nutraukimo priežastys, matomos iš studentų apklausų, pavyzdžiui, studijų kokybės vertinimas, finansiniai sunkumai, darbas studijų metu. Plačiau.

Aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokesčio tyrimas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (Mosta) analitikai dar šių metų pavasarį atliko jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo ir užimamo etato dydžių analizė. Pasak Mosta analitikų, tyrimas atskleidė tik vieną nedidelę, bet jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų motyvacijai svarbią sritį – atlyginimų vidutinius dydžius. Analizei buvo panaudota 2015m. spalio mėn. Sodros ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) turimi duomenys. Plačiau.

Lietuvos sumanios specializacijos strategijos kūrimo procesas

Apžvalgoje anglų kalba pristatomas Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimo procesas, detalizuojami žingsniai, vertintos mokslo ir ūkio sritys, šių vertinimų rezultatai. Plačiau

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas yra viena iš dviejų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo dalių. Antroji išorinio vertinimo dalis – aukštosios mokyklos veiklos vertinimas, ją atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Išvados apie aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams: Klaipėdos valstybinė kolegija; Šv. Ignaco Lojolos kolegija

2015 m.

Lietuvos studijų būklės apžvalga

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtoje apžvalgoje apibendrinama naujausia informacija, atspindinti Lietuvos studijų būklę ir tendencijas finansavimo ir valdymo, studijų kokybės, prieinamumo ir tarptautiškumo srityse. Papildomai nagrinėjama studijų kokybės tematika. Čia didelis dėmesys skiriamas studentų pasirengimui studijoms, suinteresuotųjų šalių pateikiamiems studijų kokybės vertinimams ir studijų rezultatams: absolventų įgyjamoms kompetencijoms ir integracijai darbo rinkoje. Plačiau.

Lietuvos mokslo būklės apžvalga

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) leidinyje siekiama atsakyti į klausimus, kokia Lietuvos mokslo būklė tarptautiniame kontekste, kurlink geografiškai krypsta ir į ką labiau orientuoti Lietuvos mokslininkai. Remiantis naujausiais prieinamais statistiniais duomenimis ir kita informacija nagrinėjama Lietuvos mokslo, technologijų ir eksperimentinės plėtros finansavimas, tyrėjų skaičius ir įvairovė, mokslinių tyrimų infrastruktūra, mokslinė veikla ir jos rezultatai Europos Sąjungos kontekste. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalgoje pristatomi 2010–2015 m. rezultatai, kurie nagrinėjami siejant juos su stojančiųjų prioritetų, priėmimo tvarkos bei studijų finansavimo pasikeitimais. Šių metų apžvalgoje tradiciškai nagrinėjami stojančiųjų prioritetų pokyčiai studijų sričių, studijų programų bei aukštosios mokyklos pasirinkimo atžvilgiu. Taip pat detaliai apžvelgiami studijų finansavimo tipai, kuriais stojantieji galėjo pasinaudoti 2015 m. bendrojo priėmimo metu. Plačiau.

Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas

Mokslinės veiklos palyginamajame tyrime dalyvavę tarptautiniai ekspertai parengė ataskaitas apie kiekvieną vertintą mokslo sritį. Kviečiame susipažinti: Žemės ūkio mokslai, Biomedicinos mokslai 1, Biomedicinos mokslai 2, Humanitariniai mokslai, Fiziniai mokslai, Socialiniai mokslai 1, Socialiniai mokslai 2, Technologijos mokslai 1, Technologijos mokslai 2. Visų sričių rezultatų apibendrinimas: bendrų rezultatų apžvalga.

Lietuvos švietimas skaičiais 2015. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2015. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys. Plačiau.

Investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą grąžos vertinimas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ataskaitoje pateikiama informacija apie investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą grąžą. Ataskaita parengta naudojantis viešai prieinamais įmonių rodikliais, Aukštųjų technologijų plėtros programos ir priemonės Intelektas LT administraciniais duomenimis, apklausų bei interviu metu surinktais duomenimis. Plačiau.

Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminė analizė

Analizėje pateikiama informacija apie 2012-2013 m. absolventų situaciją darbo rinkoje po metų nuo studijų baigimo: jų įsidarbinimo lygis, atlyginimas, darbas studijų metu, įsidarbinimas pagal profesijų grupę, darbas viešajame ir privačiame sektoriuose ir kt. Plačiau.

Bandomojo longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo ataskaita

Leidinyje pristatomi longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo rezultatai, gauti apklausus 2014 metais aukštojo mokslo pirmos pakopos studijas baigusius absolventus (4193 – pirmame, 835 – antrame, 1052 – trečiame tyrimo etapuose, t. y. studijų baigimo metu, 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo). Plačiau.

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimo apžvalga

Apžvalgoje pateikiamos aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinamųjų sričių ir rodiklių 2008 – 2014 metų kaitos tendencijos. Plačiau.

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas yra viena iš dviejų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo dalių. Antroji išorinio vertinimo dalis – aukštosios mokyklos veiklos vertinimas, ją atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Išvados apie aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams: Kazimiero Simonavičiaus universitetas; LCC tarptautinis universitetas; Šiaulių universitetas; Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla; Žemaitijos kolegija 

Investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą socioekonominės grąžos tyrimas

Kokia yra socialinė ir ekonominė viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir (socialinę,kultūrinę) eksperimentinę plėtrą grąža? Tai
pagrindinis klausimas investicijų į MTEP grąžos tyrimuose. Tokia analize siekiama dviejų tikslų: atsiskaityti donorams ir visuomenei bei surinkti įrodymus, būtinus geresniems sprendimams. Plačiau. Angliška leidinio versija.

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Pasaulio inovacijų indekse ir Europos inovacijų švieslentėje pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Europos inovacijų sąjungos švieslentė 2015, Pasaulinis inovacijų indeksas(PII) 2015. Lietuva. 

Trumpraštis. Aukštojo mokslo efektyvumas: apžvalga ir rekomendacijos

Trumpraštyje pateikiamos pagrindinės aukštojo mokslo efektyvumo ir veiksmingumo rekomendacijos Lietuvai bei investicijų į studijas grąžos tyrimo rezultatų apibendrinimas. Remiantis rezultatais, pateikiamos rekomendacijos apima platesnį aukštojo mokslo sistemos kontekstą. PlačiauAngliška leidinio versija.

Trumpraštis. Studijų pasirinkimo motyvai ir pasirengimas studijoms

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2014 m. atlikto aukštojo mokslo sistemos suinteresuotųjų šalių tyrimo duomenimis, studentų atsakingas požiūris į studijas bei studento pasirengimas studijoms yra vieni iš svarbiausių studijų kokybę lemiančių veiksnių. Plačiau.

Trumpraštis. Investicijų į aukštąjį mokslą grąža

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ataskaitoje pateikiama informacija apie investicijų į aukštąjį mokslą viešąją bei privačiąją grąžą. Rodikliai pateikiami remiantis oficialiais Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra") duomenimis. Plačiau.

2014 m.

Lietuvos studijų politikos 2009-2011 m. pokyčių kompleksinė analizė

Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinėje analizėje pristatomi 2009–2011 m. Lietuvos studijų politikos pokyčių kompleksinės analizės rezultatai. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti 2009–2011 m.Lietuvos aukštojo mokslo politikos pokyčius, kuriančius aplinką, skatinančią Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą. Plačiau.

Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris

Šiame Mokslo ir studiju stebesenos ir analizes centro (MOSTA) leidinyje pristatomas 2014 m. atliktas studiju sistemos suinteresuotu šaliu tyrimas. Tyrimo metu moksleiviai, studentai, absolventai, destytojai, administracijos darbuotojai ir darbdaviai dalyvavo apklausose, kuriomis siekta atskleisti ju požiuri i studiju kokybe ir ivairius jos aspektus. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2014 m. apžvalga

Kasmetinėje bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalgoje pristatomi 2010–2014 m. rezultatai, kurie nagrinėjami siejant juos su stojančiųjų prioritetų, priėmimo tvarkos bei studijų finansavimo pasikeitimais. Plačiau.

Lietuvos studijų būklės apžvalga 2014

MOSTA leidinyje „Lietuvos studijų būklės apžvalga 2014“ pateikiami pagrindiniai statistiniai ir apklausomis grįsti duomenys apie aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, perteikiantys susistemintą informaciją apie Lietuvos studijų sistemos būklę bei kaitos tendencijas. Šiais metais leidinyje papildomai nagrinėjama ir aukštojo mokslo socialinės dimensijos tematika. Plačiau.

Lietuvos mokslo būklės apžvalga 2014

MOSTA leidinyje „Lietuvos mokslo būklės apžvalga 2014“ pateikiami susisteminti, šiuo metu renkami duomenys ir rodikliai apie Lietuvos mokslą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP). Atsižvelgiant į iškeltus ES ir nacionalinius siekius, Lietuvos MTEP sistemos būklės apžvalga skirta įvertinti finansavimo, MTEP žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, mokslinės veiklos rezultatų situaciją ES kontekste ir apžvelgti įvairius bendradarbiavimo aspektus moksle. Apžvalgoje pateikiami rodikliai leidžia įvertinti ilgalaikių įsipareigojimų įgyvendinimą ir Lietuvos integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę.  Plačiau. 

Lietuvos švietimas skaičiais 2014. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2014

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostat, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau –MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys. Plačiau.

Lietuvos studijų politikos ir EAME bei Europos Sąjungos strateginių nuostatų lyginamosios analizės ataskaita

Atlikto tyrimo tikslas – aukštojo mokslo plėtotės Europos Sąjungoje, EAME ir nacionalinių strateginių nuostatų atitikties (dermės) tyrimo pagrindu pasiūlyti perkelti Europos Sąjungos, EAME plėtotės principus į Lietuvos aukštojo mokslo strategines nuostatas ir Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemonių bei jų įgyvendinimo procesų tobulinimo kryptis iki 2020 m. Plačiau.

Mokslo ir studijų institucijų bei pasirinktų verslo sektorių gebėjimo bendradarbiauti MTEP srityje tyrimo analizė 

Šiame mokslo ir studijų institucijų bei pasirinktų verslo sektorių gebėjimo bendradarbiauti MTEP srityje analizę pateikiančiame leidinyje rasite kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis grįstą tyrimą universitetų, mokslinių tyrimų institutų, mokslo ir technologijų parkų ir pasirinktų verslo sektorių įmonių veiklos požiūriu. Plačiau. 

Atvirosios prieigos iššūkiai Lietuvoje

Leidinyje „Atvirosios prieigos iššūkiai Lietuvoje“apžvelgiami Lietuvos slėnių valdymo aspektai, akcentuojant atvirosios prieigos principo ir į jį orientuoto valdymo svarbą, stiprinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Taip pat aptariama atvirosios prieigos politikų praktika. Plačiau. Literatūros sąrašas.

Lietuvos sumanios specializacijos rengimas

 2012–2013 m. visos Europos Sąjungos valstybės ir regionai rengė naujas Regionines inovacijų strategijas. Trečiosios kartos strategijos buvo pavadintos „Sumania specializacija”. Šiame leidinyje pateikiamos pagrindinės Lietuvos Sumanios specializacijos rengimo metodinės koncepcijos ir nuostatos, rezultatai, rekomendacijos ir siūlymai Sumanios specializacijos įgyvendinimui. Plačiau. 

Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžiai

Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (MTEP) ir inovacijų konkrečių prioritetų identifikavimo paslaugos. Plačiau.

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Pasaulio inovacijų indekse ir Europos inovacijų švieslentėje pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Europos inovacijų sąjungos švieslentė 2014 ir Pasaulinis inovacijų indeksas(PII) 2014. Lietuva. 

Aukštųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo koncepcija (Išplėstinė santrauka)

Aukštųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo koncepcijos tikslas - susisteminti AMVIKU priemones, numatant objektus, kurių kokybės gerinimui yra skirtos, ir subjektus, suinteresuotus kokybiška aukštųjų mokyklų veikla. Ši konsultantų parengta koncepcija yra rekomendacinio pobūdžio. Plačiau.

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas yra viena iš dviejų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo dalių. Antroji išorinio vertinimo dalis – aukštosios mokyklos veiklos vertinimas, ją atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Išvados apie aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams: Balstogės universiteto filialas „Ekonomikos-informatikos fakultetas“; Europos humanitarinis universitetas; Kauno technologijos universitetas Lietuvos sporto universitetas; Šiaurės Lietuvos kolegija; Vilniaus dizaino kolegija; Vilniaus kolegija; Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Trumpraštis. EUROSTUDENT V tyrimo Lietuvoje rezultatai

EUROSTUDENT tikslas – ištirti ir sugretinti palyginamus duomenis apie socialines bei ekonomines studentų gyvenimo sąlygas aukštojo mokslo sistemose Europoje. Lietuva į EUROSTUDENT projektą įsijungė 2005 metais ir jau dalyvavo trijose bangose: EUROSTUDENT III, IV bei dabar dalyvauja EUROSTUDENT penktojoje bangoje. Plačiau.

Trumpraštis. Negalią turinčių asmenų patirtys aukštajame moksle. Kokybinio tyrimo rezultatai.

2014 m. MOSTA atliko kokybinį tyrimą, skirtą ištirti negalią turinčių asmenų patirtims aukštajame moksle. Tyrime nagrinėti stojimo į aukštąją mokyklą, studijų ir įsiliejimo į darbo rinką aspektai. Plačiau. 

Trumpraštis. Įstojusių į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2014 m. pasirengimas studijoms

Skirtingų suinteresuotųjų šalių atstovai studijų kokybę Lietuvoje vertina nevienodai, tačiau beveik visi sutinka, kad studentų pasirengimas studijoms yra vienas svarbiausių veiksnių. Trumpraštyje apžvelgiami įstojusiųjų 2014 m. pasirengimas studijoms bei suinteresuotų šalių nuomonė apie minimalaus balo įvedimą, siekiant geresnės studijų kokybės. Plačiau.

Trumpraštis. Lietuvos sumanios specializacijos rengimas

2012–2013 m. visos Europos Sąjungos valstybės ir regionai rengė naujas Regionines inovacijų strategijas. Trečiosios kartos strategijos buvo pavadintos „Sumania specializacija”. Šiame leidinyje pateikiamos pagrindinės Lietuvos Sumanios specializacijos rengimo metodinės koncepcijos ir nuostatos, rezultatai, rekomendacijos ir siūlymai Sumanios specializacijos įgyvendinimui. Plačiau. 

Trumpraštis. Absolventų karjeros stebėsena taikant apklausas: rodikliai ir rezultatai

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliekama absolventų karjeros stebėsena remiasi trimis dedamosiomis – administraciniais (statistiniais) rodikliais, apklausų būdu gaunamais duomenimis bei makroaplinkos (konteksto) rodikliais. Šiame leidinyje pristatomi rodikliai, naudojami longitudinėje absolventų apklausoje, bei pagrindiniai rezultatai, gauti apklausus 2014 metais aukštojo mokslo pirmos pakopos studijas baigusius absolventus (4193 – pirmame, 835 – antrame, 1052 – trečiame tyrimo etapuose, t. y. studijų baigimo metu, 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo). Plačiau.

Trumpraštis. Absolventų karjeros stebėsena – daugiau nei įrankis

Šiame leidinyje pateikiama informacija apie kuriamą absolventų karjeros stebėsenos sistemą, jos poreikį bei metodus. Pristatomi pirmieji rezultatai, gauti MOSTA atliktame absolventų karjeros tyrime. Šio tyrimo metu pirmąkart Lietuvoje atliekama longitudinė absolventų apklausa ir sujungta Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija apie absolventus. Plačiau.

Santrauka. Studijų kokybė: suinteresuotųjų šalių požiūris

Norint sėkmingai konkuruoti aukštojo mokslo rinkoje, svarbu užtikrinti ir gerinti studijų kokybę. Šiam klausimui itin didelį dėmesį skiria tiek aukštosios mokyklos, tiek už švietimo politiką atsakingos valdžios institucijos. Tačiau nėra aišku, kaip skirtingi studijų sistemos dalyviai – moksleiviai, studentai, dėstytojai, aukštųjų mokyklų administracija, darbdaviai – vertina studijų kokybę, kuo skiriasi jų požiūris į kokybiškas studijas, ar šiuo metu jie yra jomis patenkinti. Žinant studijų sistemos dalyvių nuomones lengviau rasti priemonių, kaip pagerinti studijų kokybę ir priimti tam reikalingus sprendimus. Plačiau.  

2013 m.

Lietuvos studijų būklės apžvalga

„Lietuvos studijų būklės apžvalgoje" pateikiami pagrindiniai statistiniai ir apklausomis grįsti duomenys apie aukštojo mokslo studijas Lietuvoje. Kokie yra Lietuvos aukštojo mokslo ištekliai, aptariant aukštojo mokslo finansavimą, dėstytojus ir studentus? Kokios yra studijų sąlygos ir kokia aukštojo mokslo nauda individui ir visuomenei? Plačiau.

Lietuvos mokslo būklės apžvalga

„Lietuvos mokslo būklės apžvalgoje“ yra pateikiami susisteminti, šiuo metu renkami duomenys ir rodikliai apie Lietuvos mokslą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Leidiniu siekiama įvertinti mokslo ir MTEP išteklius, apžvelgti įgyvendinamas veiklas ir sukuriamus produktus. Plačiau

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga. 2013 m.

2013 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalgoje dėmesys skiriamas 2009–2013 m. laikotarpiu įvykusiems priėmimo rezultatų pokyčiams, kurie nagrinėjami siejant juos su stojančiųjų prioritetų, priėmimo tvarkos bei studijų finansavimo pasikeitimais. Plačiau

Lietuvos švietimas skaičiais 2013. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje „Lietuvos švietimas skaičiais. Studijos" pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Nuo 2012 m. pavadinime nurodomi ne metai, už kuriuos duomenys pateikiami, o publikavimo metai. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2013. Mokslas

Leidinyje „Lietuvos mokslas skaičiais 2013“ pateikta informacija apie MTEP finansavimą, žmonių išteklius, mokslinės veiklos rezultatus pagal pagrindinius MTEP stebėsenos rodiklius. Plačiau.

Mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas: ekspertų požiūris 

Leidinyje "Mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas: ekspertų požiūris" apžvelgiamas mokslinių tyrimų infrastruktūros vaidmuo Europoje, Lietuvos iniciatyvos atnaujinti šią infrastruktūrą. Pateikiant Airijos ir Švedijos pavyzdžius leidinyje instituciniu lygmeniu paaiškinama mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo praktika bei aptariami tolimesni tokios infrastruktūros valdymo žingsniai Lietuvoje. Plačiau. Šaltinių sąrašas.

Pokyčiai aukštajame moksle: ar teisingu keliu einame?

Leidinyje „Pokyčiai aukštajame moksle: ar teisingu keliu einame?“ aptariamas aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje ir su tuo susiję pokyčiai. Kokių pasekmių galime tikėtis po padarytų pokyčių studijų finansavime, organizavimo sistemoje, ar teisingu keliu einama? Plačiau

Siūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetų

Šiame dokumente pateikiami siūlymai dėl Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetų. Prioritetus suformulavo šešiose ekspertų grupėse dirbę mokslo, verslo, nevyriausybinio sektoriaus ir valdžios atstovai. Diskusijose remtasi: konsultacijos su mokslo ir verslo bendruomene metu gautais siūlymais, „Slėnių“ apklausos rezultatais, kiekvienai krypčiai parengtomis Ateities iššūkių, tendencijų ir technologijų bei MTEPI potencialo apžvalgomis. Siūlymai dėl prioritetų buvo verifikuoti šešiose mokslo ir verslo bendruomenės apklausose. Plačiau. Priedai.

MTEP ir inovacijų prioritetų identifikavimo metodika

MTEP ir inovacijų prioritetų išskyrimo procesas, būtinas sumanios specializacijos strategijai, vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas buvo įgyvendintas 2013 m. vasario-birželio mėn. Jo metu išskirtos prioritetinės kryptys ir jų dedamosios. Antrojo etapo, kuriam skirta ši metodika, tikslas – išskirti ribotą prioritetų skaičių prioritetinėse kryptyse ir pateikti siūlymus dėl prioritetų įgyvendinimo kelrodžių. Plačiau.  

Pasiūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetinių krypčių

Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė, įvertinusi Lietuvos ūkio ir mokslo potencialą, tikėtinus svarbiausius ateities iššūkius bei, pasikonsultavusi su Lietuvos ūkio ir mokslo atstovais ir politinių sprendimų priėmėjais, pateikė siūlymus dėl galimų Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetinių krypčių. Su jais galite susipažinti čia. 

Mokslo potencialas Lietuvoje

Lietuvai rengiant sumanios specializacijos strategiją turi būti išskirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetai. Jie turi ne tik atliepti Lietuvoje kylančius iššūkius, bet ir derėti su Lietuvoje esančiu mokslo ir verslo potencialu. Tam, kad būtų išgrynintas Lietuvoje esantis mokslo potencialas, buvo atlikta išsami jo analizė. Plačiau.

Ūkio potencialas Lietuvoje

Lietuvos ūkio analizė buvo parengta ruošiantis Lietuvos sumanios specializacijos strategijai. Kur yra Lietuvos ūkio stipriausios vietos ir kuriose srityse jis turi didžiausią potencialą? Į šiuos klausimus būtina atsakyti išskiriant Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetus. Plačiau.

Lietuvos ekonominiai ir socialiniai iššūkiai ilgalaikėje perspektyvoje

Analizėje, parengtoje išnagrinėjus daugiau nei 70 įvairių studijų, ekspertų ataskaitų, nacionalinės politikos dokumentų, apžvelgiami Lietuvos laukiantys ekonominiai ir socialiniai iššūkiai bei juos atliepti galintis potencialas. Plačiau

Socioekonominiai iššūkiai pasaulyje

Su kokiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais šiuo metu susiduria pasaulis ir kaip tai atsilieps Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai? Atsakymų į šiuos kausimus ieškoma analizėje, skirtoje Lietuvos pasirengimui sumanios specializacijos strategijai. Plačiau.

Įnašas į Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymą

Ekspertų grupės ataskaita Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijoms. Plačiau.

Kas ir kodėl tęsia studijas?

Kas ir kodėl studijuoja magistrantūroje ir doktorantūroje? Kodėl pasirenkama studijuoti Lietuvoje ir kaip studentai vertina priėmimo į II ir III studijų pakopas procedūras? Apžvalga „Kas ir kodėl tęsia studijas“ pradedamas tyrimų apie II ir III studijų pakopas ciklas, kuriuo siekiama padėti pagrindą tolesnei analizei kokybės, prieinamumo, tarptautiškumo aspektais. Plačiau.

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Europos inovacijų švieslentėje pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Europos inovacijų sąjungos švieslentė 2013. Lietuva. 

Trumpraštis. Mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas: ekspertų požiūris 

Leidinyje "Mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas: ekspertų požiūris" apžvelgiamas mokslinių tyrimų infrastruktūros vaidmuo Europoje, Lietuvos iniciatyvos atnaujinti šią infrastruktūrą. Pateikiant Airijos ir Švedijos pavyzdžius leidinyje instituciniu lygmeniu paaiškinama mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo praktika bei aptariami tolimesni tokios infrastruktūros valdymo žingsniai Lietuvoje. Plačiau.  Šaltinių sąrašas. 

Trumpraštis. Pokyčiai aukštajame moksle: ar teisingu keliu einame?

Leidinyje „Pokyčiai aukštajame moksle: ar teisingu keliu einame?“ aptariamas aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje ir su tuo susiję pokyčiai. Kokių pasekmių galime tikėtis po padarytų pokyčių studijų finansavime, organizavimo sistemoje, ar teisingu keliu einama? Plačiau.

Archyvas

2012 m.

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga. 2012 m.

2012 m. bendrojo priėmimo apžvalgoje nagrinėjama, kaip kito stojančiųjų priėmimo rezultatų tendencijos po bendrojo priėmimo nuostatų pokyčių, kurie buvo priimti, siekiant gerinti studijų kokybę ir prieinamumą. Leidinyje taip pat analizuojami socialiniai-demografiniai visuomenės pokyčiai, veikiantys stojančiųjų į aukštąsias mokyklas srautus, demografines charakteristikas, pasirinkimus bei lūkesčius. Plačiau

Lietuvos švietimas skaičiais. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje „Lietuvos švietimas skaičiais“ pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Plačiau

Lietuvos švietimas skaičiais. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje „Lietuvos mokslas skaičiais" glaustai pateikiami statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje, o taip pat palyginamieji duomenys su kitomis šalimis. Plačiau

Įnašas į Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymą

Ekspertų grupės ataskaita Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijoms. Plačiau.

Studijos Lietuvoje: kas, ką ir kodėl studijuoja

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), organizuojantis ir atliekantis mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, atliko bendrąją priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2012 m. apžvalgą bei reprezentatyvias I ir II pakopų studentų apklausas. Šie tyrimai atskleidžia pagrindines stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas tendencijas, jų prioritetus bei pasirinkimų motyvus. Plačiau

Aukštojo mokslo ateitis: iššūkiai, tendencijos ir galimybės

2012 m. pavasarį Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) organizuota tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“. Šiame leidinyje apibendrinamos svarbiausios konferencijoje išsakytos mintys, identifikuojant ryškiausias aukštojo mokslo pokyčių tendencijas ir rekomenduojamas studijų sistemos modernizavimo kryptis. Plačiau

Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai

Studijoje apžvelgiami studijų sistemos suinteresuotų šalių (studentų, dėstytojų, aukštųjų mokyklų administracijos, socialinių partnerių) situacijos ypatumai, jų lūkesčiai, požiūris į esmines studijų politikos sritis: studijų kokybę, studijų socialinę ir ekonominę aplinką, studijų sistemos valdymą bei finansavimą. Studija atlikta remiantis aukštojo mokslo studijų sistemos suinteresuotų šalių socialinių tyrimų duomenimis. Plačiau

METRIS: socialiniai ir humanitariniai mokslai Lietuvoje 2012

Projektas METRIS (Monitoring European trends in Social Sciences and Humanities), atliekamas daugiau nei 40 šalių, leidžia palyginti socialinių ir humanitarinių mokslų būklę skirtingose Europos šalyse. Šio projekto metu analizuojama Lietuvos situacija 2012 m.: nagrinėjama, kokia politika, susijusi su socialiniais ir humanitariniais mokslais, yra įgyvendinama Lietuvoje, kaip šios sritys yra remiamos finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis, kokių rezultatų pasiekė šiose srityse dirbantys mokslininkai ir kiti susiję klausimai. Plačiau. Informacija apie projektą: http://www.metrisnet.eu/metris/

Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga

Ataskaitoje pateikiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2012 m. pavedimu atliktos Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalgos rezultatai. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – informacijos, reikalingos prioritetinėms šalies MTEP, studijų ir inovacijų raidos kryptims nustatyti, sintezė. Apžvalgoje nagrinėjami Lietuvos ekonomikos sektoriai, pateikiamos Lietuvos mokslo, MTEP imlaus verslo potencialo, bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo analizės. Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga. Apžvalgos priedai

Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai

Studijoje apžvelgiami studijų sistemos suinteresuotų šalių (studentų, dėstytojų, aukštųjų mokyklų administracijos, socialinių partnerių) situacijos ypatumai, jų lūkesčiai, požiūris į esmines studijų politikos sritis: studijų kokybę, studijų socialinę ir ekonominę aplinką, studijų sistemos valdymą bei finansavimą. Studija atlikta remiantis aukštojo mokslo studijų sistemos suinteresuotų šalių socialinių tyrimų duomenimis. Plačiau.

Esamų MTEP konkursinio finansavimo schemų analizė ir Slėnių projektų bei JTP konkurencingo finansavimo schemų alternatyvos

Šiandien Lietuvos inovacijų sistemai būdinga silpna, susiskaidžiusi ir nekonkurencinga mokslo bazė, menki pajėgumai komercializuojant bei panaudojant žinias, žemas verslo investicijų į MTEP lygis ir silpni verslo inovacijų gebėjimai, trapūs ryšiai tarp švietimo, mokslinių tyrimų bei verslo sektorių. Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos inovacijų sistemos sunkumus ir nacionalinius strateginius siekius, pristatomos trys konkursinio finansavimo alternatyvos: 1) taikomųjų mokslinių tyrimų komandos; 2) strateginės mokslinių tyrimų infrastruktūros programa; 3) Kompetencijų centrai. Plačiau.

20 MTEP infrastruktūros projektų veiklos modelis

Vieni iš šiuo metu svarbiausių ir sudėtingiausių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų ir už juos atsakingų institucijų sprendžiamų klausimų yra infrastruktūros valdymo struktūra, teisinis statusas bei vidinės ir išorinės funkcijos. Siekiant užtikrinti efektyvią šios infrastruktūros veiklą ir jos tolimesnę koordinuotą plėtrą, siūlomi alternatyvūs MTEP infrastruktūros projektų veiklos modeliai. Plačiau. 

Geriausios kitose valstybėse taikomos MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktikos

Atsižvelgiant į  pažengusių valstybių, pavyzdžiui, Šiaurės šalių, Airijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, programų vykdymo patirtis, kitose valstybėse taikomų MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktika parodoma iš kelių perspektyvų: detalizuojamos projektų atrankos procedūros, aprašomi strateginiais prioritetais besiremiantys kriterijai, finansavimo modelių alternatyvos. Taip pat paaiškinama sąsajos su Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu svarba. Plačiau. 

Tarpinės JTP įgyvendinimo pažangos vertinimas ir tarpinė JTP veiklos stebėsena

Vertinant JTP pažangą 2011 metais, remtasi kiekvienos programos veiklos vertinimo rodikliais. Šie rodikliai padėjo nustatyti kiekvienos programos pažangos lygį ir pastebėti problemas ar riziką. Atsižvelgiant į gautus duomenis, pateiktos rekomendacijos dėl JTP valdymo ateityje, siekiant padidinti jų efektyvumą. Plačiau.

Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas

Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas padės atsakyti į klausimus „kodėl, kas, ką, kaip ir kada“ ir pažvelgti į stebėseną proceso atžvilgiu. Jame išdėstyti racionalūs, konstruktyvūs procesai bei procedūros, kuriomis turi būti vadovaujamasi atliekant 20 infrastruktūros projektų bei JTP programų stebėseną. Taip pat paaiškinta, kaip stebėsenos rezultatai bus naudojami įvairioms stebėjimo, peržiūros ir vertinimo ataskaitoms. Plačiau.

20 MTEP infrastruktūros projektų  organizacinė struktūra ir veiklos vertinimas

Nustačius atskirų sričių specialistų trūkumą bei aiškaus atsakomybių pasiskirstymo spragas projektų vykdyme, pateikiami pasiūlymai dėl 20 MTEP infrastruktūros projektų valdymo organizacinės struktūros. Kiekvienai projektų valdymo organizacinės struktūros alternatyva nusako reikalingus projekto dalyvių vaidmenis, jų atliekamas funkcijas bei reikiamas kompetencijas. Taip pat kiekvienam projektų organizacinėje struktūroje esančių valdymo lygiui nustatyti jų veiklai pritaikyti rodikliai, kurių pagalba galima įvertinti komandos darbą įgyvendinant projektą, ir pateikti pasiūlymai dėl projektų dalyvių veiklos stebėsenos bei vertinimo metodikos. Plačiau.

Slėnių valdymo ir koordinavimo modelis

Ataskaita pateikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (Slėnių) ir Jungtinių tyrimų programų (JTP) valdymo ir koordinavimo modelio aprašą, numato Slėnių ir JTP valdymo ir koordinavimo organizacinę struktūrą, detalizuoja pagrindinius jos tikslus, vykdomas funkcijas ir atsakomybes, pateikia detalias darbo procedūras su už Slėnių projektus ir JTP įgyvendinimą bei priežiūrą atsakingomis institucijomis. Plačiau.

Jungtinių tyrimų programų veiklos vertinimo rodiklių peržiūros ir rekomendacijos tobulinimui

Ataskaita pateikia atliktą Jungtinių tyrimų programų (JTP) veiklos vertinimo rodiklių analizę, siekiant nustatyti sąsajas tarp esamų projektų, JTP ir Slėnių veiklos vertinimo rodiklių, identifikuoti tikslinius rezultatus ir tinkamiausius rodiklius šiems rezultatams stebėti. Ataskaitoje pateikiamas galutinis Slėnių veiklos rodiklių, MTEP infrastruktūros plėtros projektų, Atviros prieigos centrų (APC) ir JTP stebėsenai skirtas rodiklių sąrašas. Plačiau

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Pasaulio inovacijų indekse pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Pasaulinis inovacijų indeksas (PII) 2012. Lietuva. 

Trumpraštis. Studijos Lietuvoje: kas, ką ir kodėl studijuoja

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), organizuojantis ir atliekantis mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, atliko bendrąją priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2012 m. apžvalgą bei reprezentatyvias I ir II pakopų studentų apklausas. Šie tyrimai atskleidžia pagrindines stojančiųjų įLietuvos aukštąsias mokyklas tendencijas, jų prioritetus bei pasirinkimų motyvus. Plačiau.

Trumpraštis. Aukštojo mokslo ateitis: iššūkiai, tendencijos ir galimybės

2012 m. pavasarį Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) organizuota tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“. Šiame leidinyje apibendrinamos svarbiausios konferencijoje išsakytos mintys, identifikuojant ryškiausias aukštojo mokslo pokyčių tendencijas ir rekomenduojamas studijų sistemos modernizavimo kryptis. Plačiau.

2011 m.

Mokslo ir visuomenės sąveikos politikos bei tyrimų stebėsena (MASIS).  Lietuvos ataskaita.

Ataskaitoje apžvelgiama Lietuvos mokslo ir visuomenės sąveikos būklė, analizuojant visuomenės įsitraukimą į mokslą, mokslo žinių taikymo būdus bei panaudojimą sprendimų priėmime, mokslo ir technologijų etikos problematiką, mokslo ir visuomenės sąveikos tyrimus bei mokslo kultūros ir komunikacijos klausimus. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga

2011 m. bendrojo priėmimo apžvalgoje pateikiama informacija apie stojančiųjų prioritetus ir jų pokyčius, įstojusiųjų pasirinkimus bei jų pasirengimą studijoms. Taip pat apžvelgiami atskirų grupių (stojančiųjų į švietimo ir ugdymo studijų programas, įgijusieji išsilavinimą užsienyje ir kt.) stojimo rezultatai. Plačiau. Apžvalgos pristatymas.

Vadovaujančiojo personalo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų vidutinės metinės pajamos 2009-2010 metais

Pilotinio (apimta dalis mokslo ir studijų įstaigų) tyrimo tikslas nustatyti ir palyginti valstybinių  mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų pareigybių struktūrą ir pasiskirstymą; metinių vidutinių atlyginimų šaltinius, struktūrą, dydžius  ir pasiskirstymą; įstaigų darbuotojų turėjusių darbo santykius su kitomis darbovietėmis pagal pareigybes pasiskirstymą. Tyrimas vykdytas 2010-2011 metais.

Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizija: Mokslioji Lietuva 2030

2010 m. gruodžio – 2011 m. liepos mėn. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro iniciatyva atlikta Lietuvos mokslo ir studijų ateities įžvalga. Į įžvalgą įsitraukė mokslininkai, dėstytojai, studentai, pramonės ir verslo atstovai. Po ilgai trukusių diskusijų buvo sukurta siektina ateities vizija, kurioje atsispindi mokslo ir studijų sistemos suinteresuotų dalyvių sutarimas dėl to, kokie galėtų ir turėtų būti Lietuvos mokslas ir studijos 2030 metais. Plačiau 

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Pasaulio inovacijų indekse pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Pasaulinis inovacijų indeksas (PII) 2012. Lietuva.

2010 m.

Lietuvos švietimas skaičiais 2010. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys. Mokslas skaičiais 2010

Lietuvos švietimas skaičiais 2010. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei. Lietuvos švietimas skaičiais 2010. Studijos 

2009 m.

Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse

„Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse" yra vienas iš projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktų. Tyrimo „Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse" tikslas yra, remiantis gerąja praktika pasirinktose užsienio šalyse, suformuoti rekomendacijas dėl stebėsenos ir analizės modelio ar atskirų instrumentų tinkamumo Lietuvos mokslo ir studijų sektoriuje. Plačiau.

Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės ataskaita

Ši ataskaita yra galutinė taikomojo mokslinio tyrimo "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinė analizė" ataskaita. Galutinėje, tyrimo ataskaitoje apibendrinami visi tarpiniai tyrimo rezultatai ir pateikiama siūlymų bei rekomendacijų dėl mokslo ir studijų valdymo tobulinimo, siekiant atnaujinti stebėsenos ir analizės sistemą pritaikant ją prie naujų valdymo kokybės poreikių, sintezė. Plačiau.

Mokslo ir studijų politikos sąveikų su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis analizė

"Lietuvos mokslo ir studijų politikos sąveikos su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis analizė" yra trečiosios projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" ataskaitos dalis. Šios analizės tikslas – įvertinti mokslo ir studijų politikos koordinavimo su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis būklę. Plačiau.

Mokslo ir studijų valdymo, horizontaliųjų veiklų bei mokslo ir studijų politikos sąveikų analizė

Mokslo ir studijų valdymo sisteminio, institucinio ir individualaus lygmens analizė yra antrasis projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktas. Šį projektą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu vykdo VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas. Tyrimo objektas yra mokslo ir studijų valdymo gebėjimai. Valdymas čia suprantamas kaip gebėjimas sistemingai formuluoti ir įgyvendinti kokybišką mokslo ir studijų politiką. Todėl tyrime dėmesys sutelkiamas ties šiais veiksniais, turinčiais poveikį valdymui: institucinė struktūra, strateginio planavimo ciklu, koordinavimu, informacijos valdymu ir svarbiausių sprendimų priėmėjų gebėjimais bei administracine kultūra. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga

Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2009 m. apžvalgoje pateikiama informacija apie priėmimo procedūrų ir finansavimo pokyčius, apžvelgiamas stojančiųjų potencialas, prašymai dalyvauti priėmime į aukštąsias mokyklas, stojančiųjų pageidavimai (pagal miestus, aukštąsias mokyklas, studijų kryptis) bei pakviestųjų studijuoti konkursiniai balai. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2009. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei.  Lietuvos švietimas skaičiais 2009. Studijos 

Lietuvos švietimas skaičiais 2009. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys.  Mokslas skaičiais 2009 

Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgų metaanalizė valdymo aspektu

Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgų meta-analizė valdymo aspektu" yra pirmasis projekto "Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos" produktas. Šį projektą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu vykdo VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas. Meta-analizės tikslas – apibendrinti anksčiau atliktose apžvalgose suformuluotas išvadas ir valdymo rekomendacijas. Plačiau.

Finansinė parama studentams: užsienio šalių patirtis

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, remiantis Europos švietimo informacijos tinklo „EURYDICE" ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) apžvalgomis, parengė informaciją apie finansinės paramos studentams ypatumus užsienio šalyse. Plačiau.

Trumpraštis. Mokslo reformos Europoje. Kodėl? Kaip? Kas iš to?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras remiantis Europos Sąjungos mokslinių tyrimų stebėsenos tinklo ERAWATCH projektų „Su moksliniais tyrimais susijusių politikų strateginis valdymas" ir „Europos Sąjungos šalių veiklos reformuojant viešojo sektoriaus mokslinius tyrimus" ataskaitomis parengė trumpraštį „Mokslo reformos Europoje. Kodėl? Kaip? Kas iš to?" Plačiau.

Trumpraštis. Kokie yra pagrindiniai mokslo perspektyvas lemiantys veiksniai?

Remiantis atliktu „Lietuvos mokslo apžvalgų analizė tarptautiškumo aspektu" tyrimu, parengtas trumpraštis „Kokie yra pagrindiniai mokslo perspektyvas lemiantys veiksniai?" Plačiau.

 2008 m.

Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės

Mykolo Romerio universitetas kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru bei VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutu įgyvendino Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos finansuotą prioritetinės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypties „Globalizacijos iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui ir mokslinių tyrimų sistemai" projektą „Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės".

Projekto tikslas – ištirti mokslo politikos tarpinstitucinio koordinavimo mechanizmus Lietuvoje ir jų tobulinimo galimybes globalizacijos sąlygomis. Plačiau.

Lietuvos mokslo apžvalgų analizė tarptautiškumo aspektu

Tyrimo tikslas – atlikti užsienio ekspertų studijų apie Lietuvos mokslą politiką apžvalgą ir įvertinti Lietuvos mokslo politikos būklę tarptautiškumo aspektu bei suformuluoti rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti veiksmingą mokslo politikos įgyvendinimo priemonių formavimą ir įgyvendinimą, skatinant Lietuvos mokslo tarptautiškumą. Tyrimą vykdė asociacija „Žinių ekonomikos forumas" pagal paslaugų teikimo sutartį su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru. Plačiau.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo Lietuvoje būklės analizė

Tyrimas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) finansavimo Lietuvoje būklės analizė" atliktas vykdant Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymą. Tyrimo tikslas – apžvelgti ir įvertinti MTEP finansavimo būklę Lietuvoje ir pateikti MTEP finansavimo procesų tobulinimo rekomendacijas. Plačiau.

Studentų požiūris į aukštojo mokslo sistemos tobulinimą

Tyrimo tikslas – nustatyti aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) pagrindinių studijų studentų požiūrį į esamą aukštojo mokslo sistemos būklę siekiant numatyti jo tobulinimo gaires. Studentų apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai". Plačiau.

Nacionalinė Bolonijos proceso ataskaita

Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1598 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui pavesta koordinuoti Bolonijos proceso nacionalinės ataskaitos darbus. Plačiau: [1] [2]

Lietuvos švietimas skaičiais 2008. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei. Lietuvos švietimas skaičiais 2008. Studijos 

Trumpraštis. Mokslo politika Lietuvoje: globalios tendencijos, „koordinavimo piltuvėlis" ir „korsarų laivai"

Trumpraštyje „Mokslo politika Lietuvoje: globalios tendencijos, „koordinavimo piltuvėlis" ir „korsarų laivai" pateikiami svarbiausi projekto „Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės" rezultatai, išvados bei rekomendacijos. Trumpraštis parengtas remiantis baigiamąja projekto ataskaita. Plačiau.

Trumpraštis. Kaip skirstomos valstybės lėšos Lietuvos mokslui?

Trumpraštis „Kaip skirstomos valstybės lėšos Lietuvos mokslui?" parengtas pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu MOSTA atlikto tyrimo „Lietuvos MTEP finansavimo būklės analizė" ataskaitą (jos elektroninė versija pateikta žemiau). Plačiau.

Trumpraštis. Kas lemia studijų kokybę?

Trumpraštyje „Kas lemia studijų kokybę?" pateikti svarbiausi studentų požiūrio tyrimo (2008 m.) rezultatai, aprėpiantys mokymosi motyvacijos ir lūkesčių identifikavimą bei įvairių studijų kokybę lemiančių veiksnių vertinimus; apžvelgiama vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Lietuvos universitetuose. Studentų apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai". Plačiau

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga

Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, dalyvaujančias bendrajame priėmime, 2008 m. apžvalga yra bene pirmas dokumentas, kuriame bandoma analizuoti priėmimo eigą, aukštųjų mokyklų ir studijų programų pasirenkamumą, kviečiamųjų studijuoti skaičių pagrįstumą. Dokumente apžvelgiamas stojančiųjų į pirmosios pakopos studijas potencialas, pagal nurodytas aukštąsias mokyklas, studijų sritis ir kitus aspektus nagrinėjami prašymai stoti į aukštąsias mokyklas, apžvelgiami pakviestųjų studijuoti konkursiniai balai. Taip pat apžvelgiamas priėmimas į antrosios pakopos studijas. Plačiau.

 

Sekite mūsų naujienas:

© 2017 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.