Tą pačią savaitę, toje pačioje gatvėje, net tame pačiame name – du butai su skirtingomis sąskaitomis. Vienas moka 7 eurus per mėnesį už daugiabučių administravimą, kitas – beveik 21. Abi šeimos turi tokią pat laiptinę, tą pačią šiukšlių patalpą, stogą ir sienas. Tik skiriasi tai, kas pasirašė sutartį su administratoriumi.

Kaip tokie skirtumai atsiranda ir ką reiškia „paslauga“, kurios kaina neturi aiškių ribų?

Kai sąskaitos išauga tyliai

Dažnas gyventojas pamato skaičių ant sąskaitos ir tiek. Retas įsigilina, ką reiškia „administravimo mokestis“. O dar retesnis žino, kas jį nustatė.

Pasitaiko atvejų, kai administratorius dirba pagal seniai pasirašytą sutartį – prieš dešimt ar net penkiolika metų. Per tą laiką nei paslaugų spektras, nei jų kokybė nepasikeitė. Tik kaina išaugo tris kartus. Ir niekas nepastebėjo.

Kodėl? Nes netikrinam, nes nežinom, nes galvojam, kad „taip turi būti“.

Už ką iš tiesų mokama?

Kai pradedi gilintis, paaiškėja, kad daugiabučių administravimas slepia labai skirtingas paslaugas. Vienur administratorius pats samdo valytoją, kitur – tik surenka pinigus. Vienur rūpinasi liftų priežiūra, kitur – nusiunčia numerį, kur reikia skambinti pačiam.

Dalis administratorių siūlo „viską įskaičiuota“, o paskui prie pagrindinės kainos dar prideda papildomus mokesčius. Už remontus, stogo apžiūras, defektinių aktų sudarymą. Ir nors teoriškai tai skamba pagrįstai, praktikoje sąskaitos virsta painiu ir sunkiai perprantamu dokumentu, kuriame kas mėnesį atsiranda nauji skaičiai.

Kainų skirtumas – ne visada dėl kokybės

Neretai gyventojai galvoja, kad mokant daugiau, gaus daugiau. Bet tai – iliuzija. Keliuose Vilniaus mikrorajonuose buvo atlikta apklausa tarp kelių namų, turinčių skirtingus administratorius. Brangiausias pasiūlymas viršijo kitus du tris kartus, bet gyventojai negalėjo įvardyti, kuo paslaugos buvo geresnės.

Sienos lygiai tokios pačios, laiptinė plaunama kartą per savaitę, gyventojų susirinkimai – reti, o komunikacija vyksta el. paštu. Vienintelis skirtumas – skaičiai sąskaitoje.

Kai kurie administratoriai remiasi tuo, kad „gyventojai nesigilina“. O kai viskas ramiai teka metais, susidaro sistema, kuri niekam nebėra patogi – tik brangi.

Ar galima keisti administratorių?

Galima. Tik reikia valios. Reikia susirinkimo, balsavimo, dažnai – gyventojų parašų, kurie surenkami per kelias savaites. Tai procesas, kuris reikalauja laiko ir pastangų, bet dažnai – ir ryžto pasakyti „užtenka“.

Didžiausia bėda – abejingumas. Kai niekas neina į susirinkimus, kai nekelia klausimų, kai susitaiko su tuo, kas neaišku. Tokiu atveju, ir 30 eurų per mėnesį gali atrodyti „normalu“, nes niekas neprisimena, kad prieš penkerius metus buvo 9.

Daugiabučių administravimas – tai ne paslauga, kurią kažkas dovanoja. Tai sutartis tarp žmonių ir paslaugos tiekėjo. Ir jei niekas jos neperskaito, niekas neklausia, niekas nekelia klausimų – tai tampa vienpuse taisykle.

Ar tikrai nori būti tuo, kuris moka daugiau, nes tiesiog neskaitė?