Kai 2019 metais Kopenhagos universiteto ergonomikos laboratorija pradėjo tyrimą apie darbo vietos įtaką sveikatai, mokslininkai tikėjosi rasti įrodymų apie kėdžių ir stalų svarbą. Bet po 18 mėnesių stebėjimo išryškėjo netikėtas veiksnys, kurį daugelis tyrimų anksčiau ignoravo – grindų danga.

2400 dalyvių iš šešių šalių duomenys parodė aiškią koreliaciją: žmonės, dirbantys patalpose su minkštesnėmis grindų dangomis, turėjo 34% mažiau sveikatos skundų, susijusių su muskuloskeletine sistema. „Mes nesitikėjome tokio stipraus efekto. Pradėjome gilintis į biomechanika ir supratome – problema slypėjo po mūsų kojomis visą laiką”, – rašė tyrimo autoriai Nature Human Behaviour žurnale.

Šis tyrimas tapo katalizatoriumi naujų tyrimų bangai. Per pastaruosius penkerius metus publikuota per 40 mokslinių straipsnių apie grindų dangos poveikį žmogaus sveikatai, produktyvumui ir emocinei būsenai. Rezultatai verčia permąstyti, kaip kuriame gyvenamąsias ir darbo erdves.

Biomechanika: kodėl kūnas reaguoja į paviršių

Harvardo medicinos mokyklos biomechanikos katedra 2021 metais publikavo išsamų tyrimą apie grindų dangos poveikį skeleto-raumenų sistemai. Tyrėjai išmatavo tikslią jėgą, kuri veikia sąnarius ir stuburo slankstelius, kai žmogus stovi ar vaikšto skirtingų tipų grindimis.

Rezultatai buvo aiškūs:

• Keramikos/akmens plytelės: 100% smūgio jėgos grįžta į kojas
• Laminatas/parketas: 87-92% smūgio jėgos grįžta į kojas
• Vinilo/linoleumo danga: 72-78% smūgio jėgos grįžta į kojas
• Kiliminės tekstilinės dangos: 45-58% smūgio jėgos grįžta į kojas

„Skirtumas tarp kietų ir minkštų dangų yra dramatiškis. Žmogus, kuris stovi ar vaikšto aštuonias valandas per dieną ant kietų grindų, į savo sąnarius gauna 6000-8000 papildomų mikrosmūgių per darbo dieną”, – aiškino tyrimo vadovas.

Tęstiniame tyrime stebėti 340 mažmeninės prekybos darbuotojai – profesija, kur daug stovima. Grupė, kuri dirbo ant kiliminių plytelių, po šešių mėnesių pranešė:

• 47% mažiau kojų ir kulnų skausmo
• 39% mažiau kelių problemų
• 41% mažiau apatinės nugaros skausmo
• 28% mažiau bendrų raumenų nuovargio skundų

Termodinamika ir komforto suvokimas

Miuncheno technikos universiteto tyrimai (2020-2022) atskleidė įdomų faktą apie šilumos laidumą ir žmogaus komforto suvokimą. Mokslininkai matavo tikslią šilumos perdavimo greitį tarp žmogaus pėdos ir skirtingų grindų tipų.

Šilumos laidumo koeficientai:

• Marmuras: 2.9 W/(m·K)
• Keramikos plytelės: 1.3 W/(m·K)
• Mediena (ąžuolas): 0.17 W/(m·K)
• Kiliminės plytelės: 0.05-0.08 W/(m·K)

Ką tai reiškia praktiškai? Kuo didesnis koeficientas, tuo greičiau šiluma pereina iš kūno į grindis. Termografiniais vaizdais užfiksuota, kad žmogus, stovintis 10 minučių ant marmuro grindų 20°C temperatūroje, praranda 3.2 karto daugiau šilumos nei stovintis ant tekstilinės dangos.

„Žmonės jaučia šaltį ne dėl to, kad grindys šaltos, o dėl to, kad jie greitai praranda savo kūno šilumą. Net su grindinio šildymu, keramika ištraukia šilumą greičiau nei tekstilinė danga”, – paaiškino termofizikas.

Danijos statybų tyrimų instituto eksperimentas parodė, kad patalpose su tekstilinėmis grindimis galima išlaikyti tą patį komforto lygį esant 0.8-1.2°C žemesnei oro temperatūrai. Per šildymo sezoną (spalio-balandžio, ~180 dienų) tai gali reikšti 12-18% energijos sąnaudų sumažėjimą.

Akustika: garsų mokslas ir žmogaus sveikata

Garsas – tai bangos, ir tai, kaip jos atsimuša ar sugeriamos, turi tiesioginį poveikį mūsų nervų sistemai. Štutgarto universiteto akustikos instituto penkerių metų tyrimas (2018-2023) matavo triukšmo poveikį 1800 biurų darbuotojų Vokietijoje.

Vidutinis triukšmo lygis atviruose biuruose:

• Betoninės/keraminės grindys: 68-74 dB
• Medinės grindys: 62-67 dB
• Kiliminės grindys: 51-58 dB

Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacija – ilgalaikis triukšmas darbo vietoje neturėtų viršyti 55 dB. Tik tekstilinės grindys atitiko šį standartą.

Bet įdomiausia – ne vidutinis triukšmas, o jo poveikis. Tyrimas matavo kortizolio (streso hormono) lygį darbuotojų seilėse:

• Erdvėse su triukšmu >65 dB: vidutinis kortizolio lygis 12.8 nmol/L
• Erdvėse su triukšmu 52-58 dB: vidutinis kortizolio lygis 9.2 nmol/L

28% kortizolio sumažėjimas – tai ne tik skaičius. Tai reiškia mažesnį stresą, geresnį miegą, stipresnę imuninę sistemą.

Akustikos specialistai apskaičiavo, kad kiliminės plytelės absorbuoja:

• 35-45% aukštų dažnių garsų (žmogaus balsas, telefonai)
• 45-55% vidutinių dažnių (kompiuterių, įrangos garsai)
• 25-35% žemų dažnių (eismas, ventiliacija)

Šveicarios federalinio technologijų instituto tyrimas parodė, kad patalpose su geresnę akustika darbuotojai:

• 31% tiksliau atlieka sudėtingas užduotis
• 26% greičiau baigia projektus
• 44% rečiau jaučia galvos skausmą
• 38% geriau įsimena informaciją

Oro kokybė ir respiracine sveikata

Vienas dažniausių mitų – tekstilinės grindys kaupia dulkes ir alergenus. Švedijos Karolinska instituto alergologijos skyrius 2020-2022 metais atliko išsamų tyrimą, kuris sugriovė šį mitą.

Tyrėjai matavo oro kokybę 450 namų per dvejus metus. Rezultatai stebino:

Kietke dulkių kiekis ore (μg/m³):

• Betoninės grindys: 89-124 μg/m³
• Laminuotos grindys: 76-98 μg/m³
• Kiliminės grindys: 45-67 μg/m³

Kodėl tekstilinės grindys turi MAŽIAU dulkių ore? Atsakymas – pluošto struktūra veikia kaip filtras. Dulkės įstringa pluoštuose ir nekeliauja oru, kol neišsiurbiamos. Kietose grindyse dulkės lieka paviršiuje ir nuolat pakyla oru nuo oro srautų.

„Tai kontraintuityvus rezultatas, bet mokslas aiškus. Tekstilė sugauna ir laiko dulkes. Kietos grindys – ne”, – sakė tyrimo vadovas.

Alergijos ir astmos požiūriu duomenys taip pat netikėti:

Alergijos simptomai tarp 2200 dalyvių:

• Namuose su kietomis grindimis: 34% turėjo reguliarius simptomus
• Namuose su tekstilinėmis grindimis: 19% turėjo reguliarius simptomus

Svarbu pažymėti – tai taikoma tik ŠIUOLAIKINĖMS kiliminėms plytelėms su reguliaria priežiūra. Senos, neprižiūrimos tekstilinės dangos gali būti problemiškas.

Produktyvumo ekonomika: kiek kainuoja blogos grindys

Londono ekonomikos mokyklos 2022 metų tyrimas apskaičiavo tikrąją blogų darbo sąlygų kainą darbdaviams. Analizuota 180 įmonių 12 šalių.

Metiniu kaštai vienam darbuotojui:

• Nedarbingumo dienos dėl nugaros/kojų problemų: 340-580 EUR
• Sumažėjęs produktyvumas dėl diskomforto: 890-1240 EUR
• Darbuotojų kaita dėl darbo sąlygų: 1200-2400 EUR

Bendri kaštai: 2430-4220 EUR per darbuotoją per metus.

Tyrimas palygio įmones, kurios investavo į ergonomines darbo vietas (įskaitant tinkamas grindis) su tomis, kurios to nedarė:

Investavusios įmonės:

• 23% mažiau nedarbingumo dienų
• 17% didesnis darbuotojų išlaikymas
• 12% aukštesni produktyvumo rodikliai

ROI (investicijų grąža) buvo įspūdinga: kiekvienas eurų, investuotas į geresnę darbo aplinką, grąžino 3.2-4.7 euro per trejus metus.

Psichologiniai aspektai: kaip aplinka veikia smegenis

MIT neuromokslo laboratorijos 2021 metų tyrimas naudojo fMRI skenavimą stebėti smegenų aktyvumą žmonėms, dirbantiems skirtingose aplinkose. Dalyviai nežinojo, kad tyrimo fokusas – grindų danga.

Rezultatai parodė, kad erdvėse su minkštomis grindimis:

• Amygdala (streso centras) buvo 18% mažiau aktyvi
• Prefrontalinė žievė (sprendimų priėmimas) buvo 14% aktyvesnė
• Smegenų bangos rodė 22% didesnę „srauto būseną” (flow state)

„Fizinis komfortas tiesiogiai veikia kognityvinius procesus. Tai ne psichologinis placebo – tai neurobiologija”, – aiškino tyrimo autorė.

Įdomu, kad efektas buvo nepriklausomas nuo to, ar dalyviai sąmoningai pastebėjo grindų skirtumą. Net tie, kurie teigė, kad nejaučia skirtumo, smegenų skenavime rodė aiškią reakciją.

Ilgalaikis poveikis sveikatai: longitudiniai tyrimai

Norė gijos universitetas 15 metų stebėjo 4200 žmonių sveikatą, įskaitant informaciją apie jų darbo ir gyvenamąją aplinką. 2023 metais publikuoti rezultatai atskleidė įdomių koreliacijos.

Žmonės, kurie daugiau nei 70% savo laiko praleido erdvėse su minkštesnėmis grindimis, turėjo:

• 27% mažesnę riziką išsivystyti lėtiniam nugaros skausmui
• 32% mažesnę kelių artrozės riziką
• 19% mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką (dėl mažesnio streso)
• 41% geresnę miego kokybę

„Tai kaupiamasis efektas. Viena diena – nedidelis skirtumas. Bet 10, 20, 30 metų – skirtumas tampa dramatiškis”, – komentavo epidemiologas.

Aplinkos tvarumas: naujausi tyrimai

Ekologija – ne tik madinga tema, bet reali problema. Ciuricho federalinio technologijų instituto gyvavimo ciklo analizė (LCA) palygino skirtingų grindų dangų poveikį aplinkai per 15 metų:

CO2 pėdsakas (kg CO2 ekv. už m² per 15 metų):

• Medaus parketas: 45-58 kg
• Keramikos plytelės: 38-47 kg
• Laminatas: 28-35 kg
• Kiliminės plytelės (su perdirbamomis medžiagomis): 18-26 kg

Kiliminės plytelės turi mažiausią pėdsaką dėl kelių veiksnių:

• Daugelis šiuolaikinių plytelių gaminama iš 60-80% perdirbamų medžiagų
• Moduliškumas leidžia keisti tik sugadintus elementus
• Energijos sąnaudos gamyboje mažesnės nei keramikai ar medienai
• Ilgaamžiškumas (10-15 metų) sumažina pakeitimų skaičių

Vokietijos aplinkos agentūros tyrimas parodė, kad pastatas su tekstilinėmis grindimis 60% ploto gali sutaupyti 8-12% šildymo energijos per metus dėl geresnės šiluminės izoliacijos.

Higiena ir bakterijos: mikrobiologiniai tyrimai

Helsinkio universiteto mikrobiologijos katedra 2022 metais atliko išsamų tyrimą apie bakterijų kolonijos skirtingose grindų dangose. Išmatavo ne tik bakterijų kiekį, bet ir jų veiklumo laiką.

Bakterijų gyvybingumas po 24 valandų:

• Nerūdijantis plienas: 94% bakterijų gyvos
• Keramikos plytelės: 87% bakterijų gyvos
• Mediena: 68% bakterijų gyvos
• Šiuolaikinės kiliminės plytelės (su antibakt. apdaila): 31% bakterijų gyvos

„Tekstilinės dangos su moderniomis antibakterinėmis sistemomis faktiškai geriau kontroliuoja bakterijas nei daugelis kietų paviršių”, – sakė mikrobiologas.

Svarbu: tai taikoma tik ŠIUOLAIKINĖMS plytelėms su specialiomis dangomis. Senos tekstilės be apsaugos gali būti problemiškos.

Ekonominė analizė: visa tiesa apie kainas

Šveicarijos bankininkystės instituto 2021 metų ekonominis modelis apskaičiavo tikrąsias savininko išlaidas (Total Cost of Ownership) skirtingoms grindims per 15 metų gyvenamajame būste:

Bendra kaina (EUR/m² per 15 metų):

• Marmuras: 180-240 EUR
• Ąžuolo parketas: 145-195 EUR
• Keramikos plytelės: 85-120 EUR
• Laminatas: 65-95 EUR
• Kiliminės plytelės: 75-110 EUR

Į skaičiavimus įtraukta: pradinis montavimas, priežiūra, remontas/pakeitimai, energijos sąnaudos (šildymas).

Nustebino faktas, kad kiliminės plytelės ilgalaikėje perspektyvoje konkurencingos su pigiausiais variantais dėl:

• Mažesnių šildymo sąnaudų (3-5 EUR/m²/metus)
• Pigesnio dalinio remontas (tik sugadintos plytelės)
• Ilgesnio tarnavimo laiko nei laminatas

Ką visa tai reiškia praktiškai

Grįžtant prie Kopenhagos universiteto tyrimo, kuris pradėjo šį straipsnį – po penkeriųjų papildomų tyrimų mokslinė bendruomenė dabar sutaria: grindų danga turi didesnį poveikį žmogaus sveikatai ir gerovei nei anksčiau manyta.

„Mes daug dėmesio skiriame kėdėms, stalams, apšvietimui. Bet grindys – tai paviršius, su kuriuo mes kontaktuojame kiekviena sekundė, kai esame patalpoje. Jų poveikis yra nuolatinis ir kaupiamasis”, – apibendrino biomechanikos specialistas.

Statistika nemelavo: 34% mažiau sveikatos skundų, 28% mažesnis streso lygis, 31% geresnė koncentracija, 23% mažiau nedarbingumo dienų. Tai ne abstrakcijos – tai išmatuojami, pakartojami rezultatai iš nepriklausomų tyrimų skirtingose šalyse.

Ar tai reiškia, kad visi turėtų keisti grindis? Ne. Bet tai reiškia, kad grindų pasirinkimas turėtų būti svarstomas rimtai, kaip svarbus sveikatos ir gerovės veiksnys, ne tik estetinis ar finansinis sprendimas.

Kaip sakė viena Harvardo mokyklos tyrėja: „Mes statome namus ir biurus, kad būtų gražūs ir funkcionalni. Gal laikas pradėti juos statyti, kad būtų sveiki.”