Apie energetinį naudingumą sklando daug nuomonių. Dalis jų – tiesa, dalis – pusiau tiesa, o kai kas – visiškas mitas, dėl kurio žmonės priima blogus sprendimus ir praranda pinigus.

Išskaidykime populiariausius mitus nuo faktų.

Mitas #1: „Sertifikatas reikalingas tik parduodant”

Formaliai – taip, energinio naudingumo sertifikavimas privalomas parduodant ar išnuomojant. Bet galvoti apie jį tik tuo momentu – brangi klaida.

Sertifikatas atskleidžia informaciją, kuri naudinga pačiam savininkui. Galbūt jūsų pastatas efektyvesnis, nei manote – ir nereikia skubėti su renovacija. O gal priešingai – problemos didesnės, ir kuo anksčiau jas žinosite, tuo pigiau išspręsite.

Be to, sertifikato galiojimo laikas – 10 metų. Jei planuojate parduoti po penkerių – geriau padaryti dabar, kai turite laiko ir galimybę rinktis specialistą, o ne skubėti prieš pat sandorį.

Mitas #2: „Visi sertifikatai vienodi”

Teisiškai – taip, visi turi tą pačią formą ir atitinka tuos pačius reikalavimus. Praktiškai – kokybė skiriasi drastiškai.

Formalus sertifikatas nurodo klasę ir minimalią informaciją. Kokybiškas – pateikia detalią analizę, nurodo konkrečias silpnąsias vietas ir siūlo prioritetizuotas rekomendacijas.

Skirtumas atsiskleidžia, kai reikia priimti sprendimus. Su formaliu sertifikatu žinote tik raidę. Su kokybišku – suprantate, kodėl ta raidė tokia ir ką galite pakeisti.

Mitas #3: „Auditas ir sertifikatas – tas pats”

Ne. Tai skirtingos paslaugos su skirtingais tikslais.

Sertifikatas – dokumentas, patvirtinantis pastato energetinę klasę tam tikru momentu. Jis reikalingas teisinėms procedūroms.

Pastatų energetinis auditas – gilesnė analizė, skirta priimti sprendimus. Auditas ne tik nustato esamą būklę, bet ir modeliuoja scenarijus: kas bus, jei pakeisite langus? Kiek sutaupysite apšiltinę fasadą? Kokia investicijų grąža?

Jei tikslas – tik gauti dokumentą, pakanka sertifikato. Jei planuojate renovaciją – reikia audito. Tai skirtingi įrankiai skirtingiems tikslams.

Mitas #4: „Sena statyba – automatiškai žema klasė”

Neteisingai. Statybos metai – tik vienas iš daugelio faktorių.

Sovietiniai „chruščiovkės” tipo daugiabučiai dažnai turi E ar F klasę – tai tiesa. Bet individualus 1970-ųjų namas su storais plytų mūrais, vėliau pakeistais langais ir apšiltinta palėpe gali turėti C ar net B klasę.

Ir atvirkščiai – kai kurie 2000-ųjų pradžios nauji namai, statyti „taupant”, energetiškai prastesni nei kokybiški senesni pastatai.

Amžius – ne nuosprendis. Svarbu, kaip pastatas prižiūrėtas ir atnaujintas per savo gyvavimo laiką.

Mitas #5: „Aukštesnė klasė = brangi renovacija”

Kartais taip, kartais – ne.

Yra atvejų, kai klasę galima pakelti vienu ar dviem lygiais santykinai nedidelėmis investicijomis. Palėpės apšiltinimas, senų langų keitimas, šildymo sistemos balansavimas – tai priemonės, kurios gali duoti didelį efektą be kapitalinės renovacijos.

Kituose pastatuose net didelės investicijos klasės pakelia minimaliai – nes pagrindinė problema yra konstrukcijose, kurių pakeisti neįmanoma be visiško perstatymo.

Todėl prieš planuojant renovaciją verta žinoti, kur tiksliai investicija duos didžiausią grąžą. Kitaip rizikuojate išleisti daug ir gauti mažai.

Mitas #6: „Šildymo sąskaitos parodo viską”

Šildymo sąskaitos parodo, kiek mokate. Jos neparodo, kiek turėtumėte mokėti.

Galbūt jūsų sąskaitos „normalios”, nes tiesiog pripratote prie diskomforto – laikote žemesnę temperatūrą, vengiamas kai kurių kambarių žiemą, užklijuojate langus. Jei gyventumėte komfortiškai – sąskaitos būtų dvigubai didesnės.

Arba atvirkščiai – sąskaitos didelės, bet jūs manote, kad „taip ir turi būti”. O iš tiesų mokate už kaimyno šildymą pro sienas arba už paukščių lesalas ant stogo, kur nėra izoliacijos.

Energetinis vertinimas parodo objektyvią situaciją, nepriklausomą nuo jūsų gyvenimo įpročių.

Mitas #7: „Galiu viską paskaičiuoti pats”

Teoriškai – internete yra skaičiuoklių, metodikų aprašymų, net oficialių formulių. Praktiškai – savarankiškas skaičiavimas beveik garantuotai bus netikslus.

Energetinis vertinimas reikalauja specifinių žinių: kaip įvertinti sienos konstrukciją, jei nėra dokumentacijos? Kaip atsižvelgti į šilumos tiltus? Kaip skaičiuoti, jei pastatas buvo renovuotas dalimis?

Be to, oficialiam sertifikatui reikalingas atestuoto specialisto parašas. Jūsų pačių skaičiavimai gali būti naudingi savo nuožiūrai, bet jokiam teisiniam tikslui jie netinka.

Vienas faktas, kuris viską apibendrina

Energetinis naudingumas – ne abstrakti kategorija. Tai konkretūs pinigai: kiek mokate kiekvieną mėnesį, kiek vertės turi jūsų turtas, kiek kainuos jį parduoti ar išnuomoti ateityje.

Mitai kainuoja, nes dėl jų priimami sprendimai be informacijos. O sprendimai be informacijos retai būna geri.

Žinojimas nemokamas. Nežinojimas – brangus.