Pernai rugpjūtį termometras rodė 35 laipsnius savaitę iš eilės. Kaimynų darže viskas džiūvo, lapai vyto, pomidorai kepė ant kotų. O mano lysvės žaliavo. Ne todėl, kad laistau dažniau – laistau net rečiau nei anksčiau. Paslaptis slypi mažuose kristalėliuose, kuriuos įmaišiau į žemę pavasarį.

Prieš sezoną viename sodininkų forume užtikau diskusiją apie drėgmę laikančias medžiagas. Hidrogelis buvo minimas dažniausiai – esą sumažina laistymą perpus, padeda per karščius, veikia keletą sezonų. Iš pradžių atrodė kaip eilinis stebuklinis produktas – tokių jau mačiau ir nebetikiu. Bet žmonės rašė konkrečius dalykus, su skaičiais ir nuotraukomis. Nusprendžiau išbandyti.

Kas yra hidrogelis ir kaip jis veikia

Paprastai tariant – tai polimero granulės, kurios sugeria vandenį ir laiko jį savyje. Vienas gramas sauso hidrogelio gali sugerti iki 300 gramų vandens. Granulės išbrinksta, tampa panašios į gelatiną, ir lėtai atiduoda drėgmę augalų šaknims.

Kai žemė pradeda džiūti, hidrogelis atpalaiduoja sukauptą vandenį. Kai laistai ar lyja – vėl prisigeria. Toks ciklas gali kartotis metus ar net ilgiau.

Nepainioti su mulču ar kitomis drėgmę laikančiomis medžiagomis. Hidrogelis veikia giliau – šaknų zonoje, kur drėgmė labiausiai reikalinga.

Mano eksperimentas: viena lysvė su, kita be

Pavasarį paruošiau dvi identiškas lysves pomidorams. Tą pačią žemę, tas pačias daigus, tą pačią vietą saulėje. Skirtumas vienas – į vieną lysvę įmaišiau hidrogelio granules pagal instrukciją, kitą palikau kaip kontrolinę.

Pirmus du mėnesius skirtumo beveik nesimatė. Laistau abi vienodai, augalai augo panašiai. Pagalvojau – gal išmestos pinigai.

Bet atėjus karščiams, skirtumas tapo akivaizdus.

Lysvė be hidrogelio reikalavo laistymo kas dieną, o per patį piką – du kartus per dieną. Lapai vakare nusvirsdavo, ryte atsigaudavo, bet buvo matyti, kad augalams sunku.

Lysvė su hidrogeliu – laistau kas trečią dieną. Lapai tvirti visą parą. Vaisiai stambesni, mažiau suskilusių.

Kur hidrogelis naudingiausias

Po sezono eksperimentavimo išsikristalizavo situacijos, kur hidrogelis tikrai veikia.

Vazoniniai augalai. Vazonai džiūsta greičiausiai, ypač terasoje ar balkone. Hidrogelis čia – išsigelbėjimas. Galima ramiai išvažiuoti savaitgaliui ir negrįžti prie nuvytusių gėlių.

Naujai sodinti augalai. Kol šaknys neįsitvirtino, augalas ypač jautrus sausrai. Hidrogelis padeda pergyventi persodinimo stresą.

Smėlingos žemės. Jei jūsų dirvožemis greitai praleidžia vandenį – hidrogelis sulaiko dalį drėgmės šaknų zonoje.

Retai lankomi sklypai. Sodyba, į kurią važiuojate tik savaitgaliais – klasikinis atvejis. Augalai negali laukti, kol atvažiuosite.

Kiek ir kaip naudoti

Per daug – taip pat blogai. Hidrogelis brinksta ir gali išstumti žemę, pakelti augalus. Laikausi taisyklės: 1 gramas sauso hidrogelio 1 litrui žemės.

Svarbiausia – įmaišyti tolygiai visame šaknų zonos gylyje. Ne užberti ant viršaus, o sumaišyti su žeme prieš sodinant.

Kai kurie sodininkai mirkia hidrogelį prieš maišydami – tada matai tikrąjį tūrį. Aš paprastai maišau sausą, bet gerai išlaistau po to. Skirtumas minimalus.

Ko hidrogelis nepadaro

Svarbu turėti realistiškus lūkesčius.

Hidrogelis nesumažina laistymo iki nulio. Jis leidžia laistyt rečiau, bet ne nustoti visai.

Neapsaugo nuo ilgalaikės sausros. Jei nelyja mėnesį ir nelaistote – hidrogelis išseks kaip ir bet kas kita.

Netinka vietoms, kur vanduo ir taip stovi. Jei žemė mirksta, hidrogelis tik pablogins situaciją – per daug drėgmės taip pat blogai kaip per mažai.

Ar verta

Po sezono eksperimento atsakymas – verta. Bet ne kaip stebuklas, o kaip praktiškas įrankis.

Sutaupiau laiko, nes rečiau laistau. Sutaupiau vandens, nes mažiau jo išgaruoja. Gavau geresnį derlių, nes augalai nepatyrė streso.

Investicija nedidelė, o efektas juntamas visą sezoną. Šiemet hidrogelį naudosiu visur – ne tik pomidorų lysvėse.

Kartais paprasti sprendimai veikia geriausiai. Tereikia išbandyti.