Penkiolika metų dirbu energetinio efektyvumo srityje. Atlikau šimtus pastatų auditų – nuo sovietinių daugiabučių iki modernių biurų. Pastaruosius penkerius metus vis dažniau vertinu modulinius namus. Ir turiu pripažinti: šie pastatai sistemingai lenkia tradicinius analogus.

Štai kodėl.

Šiluminių tiltų problema

Tradicinėje statyboje šiluminiai tiltai – beveik neišvengiami. Tai vietos, kur šiluma pabėga greičiau nei turėtų: langų rėmai, sienų kampai, perdangų jungtys su sienomis. Kiekvienas meistras montuoja šiek tiek kitaip, kiekvienas kampas – individualus.

Modulinis namas šiuo atžvilgiu turi struktūrinį pranašumą. Sienos renkamos gamykloje ant lygios platformos, tiksliai pagal projektą. Izoliacija dedama sluoksnis po sluoksnio, be tarpų, be „vėliau užpildysim”. Termovizijos tyrimuose moduliniuose namuose šiluminių tiltų praktiškai nerandame.

Drėgmė konstrukcijose

Tradicinė statyba vyksta lauke. Lietus, sniegas, drėgnas oras – visa tai patenka į konstrukcijas. Mediena sugeria drėgmę, izoliacija drėksta, tinkas dedamas ant drėgnų paviršių. Vėliau ši drėgmė turi kur nors išgaruoti – ir dažnai išgaruoja vidun, sukeldama pelėsio problemas.

Moduliniuose namuose konstrukcijos surenkamos sausose patalpose. Kai modulis išvežamas iš gamyklos, jis jau sandariai uždengtas – lietus nepatenka. Drėgmės konstrukcijose – nėra nuo pirmos dienos.

Sandarumo testai

Blower door testas matuoja pastato sandarumą – kiek oro prasiskverbia pro netyčines angas. Standartas naujiems namams – n50 ≤ 1,5. Tai reiškia, kad per valandą, esant 50 Pa slėgio skirtumui, oro apykaita neviršija 1,5 pastato tūrio.

Mano testuoti moduliniai namai vidutiniškai pasiekia n50 = 0,6-0,8. Tradiciniai nauji namai – n50 = 1,2-2,5. Moduliniai namai sandaresni dvigubai ar daugiau.

Skaičiai praktikoje

Ką tai reiškia konkrečiais pinigais? Štai pavyzdys iš mano praktikos.

Du 100 m² namai tame pačiame rajone. Vienas – tradicinės statybos, C energetinė klasė. Kitas – modulinis, A+ klasė. Abu šildomi šilumos siurbliais.

Tradicinis per šildymo sezoną suvartojo 12 000 kWh elektros šildymui. Modulinis – 4 500 kWh.

Esant 0,25 €/kWh kainai, skirtumas: 3 000 eurų vs 1 125 eurų per sezoną. Beveik 1 900 eurų sutaupoma kasmet. Per dvidešimt metų – 38 000 eurų.

Vėsinimo aspektas

Gerai izoliuotas namas – ne tik šiltas žiemą, bet ir vėsus vasarą. Stora izoliacija veikia abiem kryptimis: neleidžia šilumai pabėgti žiemą, neleidžia karščiui patekti vasarą.

Trijų dienų karščio banga: tradiciniame name be kondicionieriaus temperatūra pakyla iki 28-30°C. Moduliniame A+ klasės – laikosi 24-25°C ribose.

Rekuperacija ir vėdinimas

Moduliniuose namuose rekuperacinė vėdinimo sistema – beveik būtinybė, ir tai gerai. Sandarūs namai reikalauja mechaninio vėdinimo, o rekuperatorius grąžina 80-90% šilumos iš išmetamo oro.

Praktikoje tai reiškia šviežią orą be energijos nuostolių. Žiemą laukas -20°C, į namą patenka jau pašildytas oras, šildymo sistemai belieka pridėti kelis laipsnius.

Išvada

Modulinis namas nėra magija – tai tiesiog kokybiška statyba kontroliuojamomis sąlygomis. Bet rezultatai kalba patys už save: mažesnės sąskaitos, stabilesnė temperatūra, sveikesnė aplinka viduje.

Kai manęs klausia, koks namas energetiškai efektyviausias – atsakau: tinkamai suprojektuotas ir kokybiškai pastatytas. Modulinė statyba antrąją dalį garantuoja beveik automatiškai.