Tai vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda ir patys geriantieji, ir jų artimieji. Norisi konkretaus atsakymo: tiek taurių per savaitę — dar saugu, o tiek — jau ne. Deja, priklausomybė nemėgsta tikslių ribų. Bet skaičiai vis dėlto daug ką atskleidžia.

Nėra vienos „saugios ribos”

Pradėkime nuo svarbiausio. Medicinoje nėra tokio kiekio, kurį išgėrus žmogus automatiškai tampa priklausomas. Priklausomybė vystosi palaipsniui ir priklauso ne tik nuo kiekio, bet ir nuo dažnio, genetikos, psichologinės būklės bei aplinkos.

Vis dėlto tendencija aiški: kuo daugiau ir kuo dažniau geriama, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas ims reikalauti alkoholio, o proga išgerti virs būtinybe.

Rizika ypač auga tada, kai gėrimas iš proginio virsta kasdieniu — kai vakaro taurė tampa ritualu, be kurio sunku atsipalaiduoti ar užmigti. Būtent reguliarumas, o ne vienkartinis kiekis, dažniausiai ir tampa ta riba, už kurios prasideda problemos.

Ką rodo Lietuvos statistika

Lietuva ilgus metus buvo tarp daugiausiai geriančių pasaulio šalių. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, dar prieš keliolika metų vienam suaugusiam šalies gyventojui teko apie 15 litrų gryno alkoholio per metus — vienas aukščiausių rodiklių pasaulyje.

Pastarąjį dešimtmetį vaizdas keičiasi. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais vienam gyventojui teko 8,7 litro absoliutaus alkoholio, o vienam penkiolikmečiui ir vyresniam asmeniui — 10,2 litro. Tai mažiausias kiekis per pastarąjį dešimtmetį.

Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas pažymi, kad bendra vartojimo tendencija nuo 2016 metų nuosekliai mažėja. Vis dėlto situacija tebėra rimta — sergamumo rodikliai išlieka aukšti.

Keletas skaičių, padedančių suvokti mastą:

• 10,2 litro absoliutaus alkoholio 2025 metais teko vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
• 44,5 proc. viso suvartoto gryno alkoholio sudaro spiritiniai gėrimai — stipriausioji ir pavojingiausioji dalis.
• 37,8 proc. tenka alui, kuris dėl prieinamumo dažnai tampa „kasdienio” gėrimo forma.
• Nuo 2016 metų vartojimas mažėja, tačiau nuo priklausomybės kylančios pasekmės atsilieka ir jaučiamos dar ilgai.

Kaip kiekis virsta priklausomybe

Absoliutaus alkoholio litrai — patogus statistinis matas, bet žmogaus kasdienybėje viskas paprasčiau ir kartu klastingiau. Priklausomybė retai ateina staiga.

Iš pradžių gėrimas padeda atsipalaiduoti. Vėliau tam pačiam poveikiui pasiekti prireikia daugiau. Dar vėliau organizmas pripranta, ir be alkoholio atsiranda nerimas, dirglumas, miego sutrikimai. Tai jau fizinės priklausomybės požymiai.

Būtent todėl pavojinga orientuotis vien į kiekį. Žmogus, kasdien išgeriantis „tik” porą alaus butelių, priklausomybės link gali eiti greičiau nei tas, kuris smarkiai išgeria kartą per mėnesį. Reguliarumas kalba garsiau už vienkartinį kiekį.

Kada verta sunerimti

Yra požymių, kurie svarbesni už bet kokius litrus. Verta atkreipti dėmesį, jei žmogus geria vienas, slepia gėrimą, negali sustoti nustatęs sau ribą, jaučia kaltę, o be alkoholio darosi neramu ar bloga fiziškai.

Kai gėrimas ima diktuoti dienotvarkę, o atsisakyti jo darosi vis sunkiau, kiekis jau nebe esmė. Esmė ta, kad kontrolę perima ne žmogus, o priklausomybė.

Trumpa išvada

Vieno skaičiaus, kuris atsakytų „tiek gerti — jau priklausomybė”, nėra ir nebus. Bet statistika ir praktika sako aiškiai: kuo reguliaresnis ir gausesnis gėrimas, tuo trumpesnis kelias iki taško, kur sustoti savarankiškai nebepavyksta.

Gera žinia ta, kad iš šio taško yra kelias atgal — ir kuo anksčiau jo ieškoma, tuo lengviau grįžti. Daugiau statistikos, atsakymų į dažniausius klausimus ir informacijos apie pagalbos galimybes rasite portale alkoholiokodavimas.lt.