Norint įdėti dėlionės detalę į reikiamą vietą, akys turi nustatyti jos padėtį, o ranka – atlikti gana tikslų judesį. Tas pats vyksta veriant karoliuką, statant kaladėlę ant kitos ar bandant pataikyti kamuoliu į dėžę. Šis akių matomos informacijos ir rankų judesių suderinimas vadinamas akių ir rankų koordinacija.
Ji svarbi ne tik žaidžiant. Vėliau šių įgūdžių reikia valgant savarankiškai, rengiantis, piešiant, rašant ar atliekant daugybę kitų kasdienių veiksmų. Todėl koordinaciją prasminga lavinti palaipsniui, pradedant nuo veiksmų, kuriuos vaikui pavyksta kontroliuoti.
Pirmas lygis: paimti, perkelti, įdėti
Mažesniam vaikui nebūtina iš karto siūlyti smulkių detalių. Pradžioje puikiai tinka didesni objektai: kaladėlės, stambios figūros, žiedai ar paprastos formų rūšiavimo priemonės.
Vaikas mokosi įvertinti atstumą, pasukti objektą tinkamu kampu ir pataikyti į jam skirtą vietą. Atrodo paprasta, tačiau tam reikia nemažai skirtingų judesių koordinacijos.
Antras lygis: pataikyti vis tiksliau
Kai stambesnius objektus valdyti tampa lengva, galima pereiti prie veiklų, kurioms reikia tikslesnio judesio. Čia atsiranda dėlionės, vėrimo žaidimai, konstruktoriai su mažesnėmis detalėmis ar įvairūs sujungimo mechanizmai.
Tarp Eduko siūlomų žaislų ir ugdymo priemonių galima ieškoti skirtingo sudėtingumo variantų, tačiau renkantis svarbu nepersistengti. Jeigu vaikas beveik kiekvieną kartą prašo suaugusiojo atlikti veiksmą už jį, tikėtina, kad užduotis šiuo metu per sudėtinga.
Kita vertus, jeigu viskas pavyksta akimirksniu ir nebereikalauja jokio dėmesio, galima pasiūlyti kitą iššūkį.
Trečias lygis: koordinacija judant
Šio gebėjimo nereikia lavinti vien prie stalo. Kamuolio metimas į dėžę, jo gaudymas, ridenimas kitam žmogui ar baliono mušimas ranka taip, kad jis nenukristų ant grindų, taip pat reikalauja labai greitai derinti regėjimą ir judesį.
Aktyviam vaikui tokios užduotys neretai yra net patrauklesnės už ramų dėliojimą.
Koordinacijos lavinimą lengva perkelti ir į kasdienybę. Pavyzdžiui, galima:
- žnyplėmis ar šaukštu perkelti didesnius daiktus iš vieno indo į kitą;
- segti skalbinių segtukus prie dėžutės krašto;
- pilstyti vandenį tarp saugių indelių;
- dėlioti didesnius objektus į pažymėtas vietas.
Tokiose veiklose žaidimas susilieja su praktinių įgūdžių mokymusi.
Svarbiausia neskubėti padėti kiekvieną kartą, kai nepavyksta iš pirmo bandymo. Akių ir rankų koordinacija ir gerėja per pakartotinius bandymus: vaikas pamato, kad ranka pajudėjo per toli, kitą kartą judesį pakoreguoja ir palaipsniui tampa tikslesnis.
Todėl geriausias žaislas koordinacijai nėra tas, kurį vaikas jau moka naudoti idealiai. Daugiausia naudos dažniausiai suteikia toks, kuris reikalauja šiek tiek pastangų, bet vis dar leidžia rezultatą pasiekti savarankiškai.