Krautuvas su padėklu sveria kelias tonas, o vairuotojo matomumas pro krovinį dažnai ribotas. Kai toje pačioje erdvėje juda komplektuotojai, vairuotojai ir lankytojai, susidūrimo rizika tampa kasdiene. Srautų atskyrimas – viena veiksmingiausių priemonių šiai rizikai mažinti, nes ji nepriklauso nuo to, ar darbuotojas tą akimirką atidus.
Veiksmingą srautų atskyrimą sudaro trys lygiai: planavimas (atskiri maršrutai), vizualinis atskyrimas (grindų ženklinimas ir ženklai) ir fizinis atskyrimas (tvorelės, barjerai, varteliai). Vien dažytų linijų dažniausiai nepakanka ten, kur technika važiuoja greitai arba pėsčiųjų srautas intensyvus.
Šiame straipsnyje – kaip nuosekliai suplanuoti atskyrimą ir kokių klaidų išvengti.
Kodėl tai svarbu
Valstybinės darbo inspekcijos 2025 m. apžvalgoje transporto ir saugojimo sektorius buvo tarp daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų turinčių sričių – 25 sunkūs ir 1 mirtinas atvejis. Inspektoriai kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodo nepakankamą vidinę saugos kontrolę ir netinkamą profesinės rizikos vertinimą. Sandėlyje tai dažnai reiškia, kad eismo taisyklės egzistuoja tik instrukcijoje, bet ne ant grindų.
1 etapas. Srautų žemėlapis
Prieš dažant pirmą liniją, verta nubraižyti realius judėjimo maršrutus:
- kur darbuotojai įeina į sandėlį ir kur yra buitinės patalpos;
- kokiais keliais krautuvai važiuoja nuo vartų iki stelažų;
- kur vyksta komplektavimas ir pakavimas;
- kur yra evakuaciniai išėjimai, gesintuvai, pirmosios pagalbos vietos;
- kur lankytojai ir vairuotojai laukia pakrovimo.
Naudinga ne tik žiūrėti į planą, bet ir kelias valandas stebėti realų darbą. Darbuotojai beveik visada renkasi trumpiausią kelią, todėl takas, kuris reikalauja apsukos, bus ignoruojamas.
2 etapas. Principai, kuriais remiamasi
- Mažiau sankirtų. Kiekviena vieta, kur pėsčiųjų takas kerta technikos kelią, turi būti pagrįsta ir aiškiai pažymėta.
- Pėsčiųjų takai – prie sienų ar atokiau nuo stelažų galų. Eilių galai yra vieta, kur krautuvai suka ir mato mažiausiai.
- Atskiri įėjimai. Pėsčiųjų durys neturėtų sutapti su technikos vartais.
- Vienos krypties eismas siauresniuose praėjimuose sumažina priešpriešinių susidūrimų riziką.
- Aiškios sustojimo vietos prie sankirtų – tiek pėsčiesiems, tiek vairuotojams.
3 etapas. Vizualinis atskyrimas
Grindų ženklinimas yra pagrindinė navigacijos priemonė. Praktikoje dažniausiai naudojama tokia logika:
| Elementas | Kaip žymima | Paskirtis |
| Pėsčiųjų takas | Ištisinės linijos, dažnai su pėsčiojo simboliu | Saugus judėjimo kelias |
| Technikos kelias | Geltonos krašto linijos | Krautuvų maršrutas |
| Perėja | Zebro tipo žymėjimas | Sankirta su prioritetu pagal vidaus taisykles |
| Pavojinga zona | Geltonai juodos įstrižos juostos | Vieta, kur stovėti draudžiama |
| Padėklų laikymo vieta | Kampų ar stačiakampių žymės | Kad kroviniai neužimtų kelio |
Spalvų sistema turi būti vienoda visame objekte ir aprašyta vidaus tvarkoje. Ženklai ant sienų ir stelažų turėtų atitikti ISO 7010, kad jų reikšmė būtų suprantama ir užsienio darbuotojams.
Didesniuose objektuose ženklinimą verta papildyti pakabinama zonų ir eilių numeracija. Pavyzdžiui, 12 000 kv. m „Coca-Cola HBC Lietuva“ logistikos sandėlyje Kauno LEZ kartu su horizontaliu ženklinimu buvo suprojektuota ir sumontuota pakabinama zonų numeracijos sistema su atskira laikančiąja konstrukcija. Tokiu atveju vairuotojui nereikia žiūrėti žemyn, kad suprastų, kur yra.
4 etapas. Fizinis atskyrimas
Ten, kur rizika didžiausia, vien linijų neužtenka. Naudojamos:
- pėsčiųjų tvorelės palei takus, besiribojančius su intensyviu eismu;
- apsauginiai varteliai, kurie priverčia sustoti prieš žengiant į technikos kelią;
- judėjimo barjerai aplink darbo vietas, pakavimo stalus, įrenginius;
- kolonų ir sienų apsaugos, kad krautuvas nesugadintų konstrukcijų;
- sferiniai veidrodžiai sankryžose ir prie vartų, kur nėra tiesioginio matomumo.
Renkantis tarp plieninių ir polimerinių atitvarų svarbu žinoti technikos svorį ir galimą greitį. Polimeriniai sprendimai sugeria smūgį ir dažnai atsistato, todėl intensyviose zonose ilgainiui gali kainuoti mažiau.
Dažniausios klaidos
- takai nubrėžti ten, kur jų niekas nenaudoja;
- tvorelės sumontuotos taip, kad užstoja evakuacinius kelius;
- linijos nusitrina per kelis mėnesius, nes pasirinkta danga netinka krautuvų eismui;
- nėra jokio fizinio barjero prie vartų, kur susitinka daugiausia žmonių ir technikos;
- pakeitus sandėlio išplanavimą, ženklinimas lieka senas.
Dažniausi klausimai
Kokio pločio turėtų būti pėsčiųjų takas?
Pločiui įtakos turi darbuotojų srautas, ar takas naudojamas evakuacijai ir ar juo vežami rankiniai vežimėliai. Praktikoje dažnai planuojama bent 1 m, o intensyvesniuose ar evakuaciniuose maršrutuose – plačiau. Tikslus plotis turėtų būti derinamas su gaisrinės saugos ir darbo vietų įrengimo reikalavimais.
Kiek laiko išsilaiko grindų ženklinimas?
Priklauso nuo dangos ir eismo intensyvumo. Paprasti dažai krautuvų kelyje gali nusitrinti per kelis mėnesius, o pramoniniam eismui skirtos epoksidinės ar poliuretaninės medžiagos tarnauja gerokai ilgiau. Grindys prieš ženklinimą turi būti tinkamai paruoštos.
Ar galima ženklinti veikiančiame sandėlyje?
Taip, tačiau darbai planuojami etapais ir derinami su mažesnio krūvio laikotarpiais, kad danga spėtų išdžiūti prieš leidžiant eismą.
Ar būtini ir fiziniai barjerai, jei takai pažymėti?
Ne visur. Barjerų labiausiai reikia ten, kur eismas intensyvus, technika greita arba pėsčiųjų takas eina šalia pat technikos kelio – pavyzdžiui, prie vartų ir pakrovimo zonų.
Kaip įgyvendinti
Srautų atskyrimas veikia tik tada, kai planavimas, ženklinimas ir montavimas suderinti tarpusavyje. Todėl daugelis įmonių renkasi vieną rangovą visam darbui. Lietuvoje tokius projektus įgyvendina Preneta – nuo objekto apžiūros ir sprendimo parinkimo iki horizontalaus ženklinimo, MPM polimerinių apsaugų, tvorelių ir veidrodžių montavimo.
Darbus atlieka nuosava komanda, dirbanti iš Kauno (Darbo g. 16) ir Panevėžio (Žiedo g. 22) biurų. Konsultacijai galima skambinti +370 6 999 4338 arba rašyti [email protected]. Į pirmą susitikimą naudinga atsinešti sandėlio planą su pažymėtais vartais, stelažų eilėmis ir darbo vietomis – iš jo greitai matyti, kur srautai susikerta dažniausiai.