Geriamojo vandens filtro pasirinkimą galima pradėti nuo labai paprasto atskyrimo: ar vanduo į būstą atkeliauja iš centralizuoto vandentiekio, ar iš privataus šaltinio? Atsakymas svarbus todėl, kad centralizuotai tiekiamo vandens kokybė yra reguliariai kontroliuojama, o privataus gręžinio savininkui vandens būklę reikia vertinti individualiai.
Toliau svarbu ne ieškoti sistemos, kuri „išvalo viską“, bet nuspręsti, kokio rezultato tikimasi iš geriamojo vandens ruošimo.
Butas: pirmiausia patikrinkite, ar yra problema
Gyvenant bute su centralizuotu tiekimu nereikėtų pradėti nuo prielaidos, kad vanduo savaime yra netinkamas gerti. VMVT nurodo, kad Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinės savybės yra geros ir jo kokybė reguliariai tikrinama.
Todėl papildomas filtras gali būti pasirenkamas dėl konkretaus poreikio, pavyzdžiui, norint pakeisti tam tikras vandens skonio savybes arba naudoti konkrečiai medžiagai mažinti skirtą sistemą.
Jei vandens spalva, kvapas ar kitos savybės pasikeitė staiga, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti tokio pokyčio priežastį. Filtras neturėtų tapti būdu paslėpti galimą vandentiekio ar vidaus vamzdyno problemą.
Namas su gręžiniu: sprendimas prasideda laboratorijoje
Privataus vandens šaltinio atveju vien vandens skaidrumo nepakanka. Jis neparodo visų cheminių ar mikrobiologinių rodiklių.
EPA rekomenduoja privataus šaltinio tyrimus parinkti ir pagal aplinkos sąlygas bei pastebėtus požymius. Pavyzdžiui, kalkių nuosėdos siejamos su poreikiu tirti kietumą, o dėmės ant santechnikos – geležį, manganą ar kitus galimus rodiklius.
Kai tyrimo rezultatai jau žinomi, geriamo vandens filtrai namams gali būti vertinami pagal konkrečią paskirtį. Toks eiliškumas apsaugo nuo situacijos, kai pasirenkama techniškai sudėtinga sistema, tačiau ji nėra skirta tam rodikliui, kuris iš tikrųjų kelia problemą.
Kuo skiriasi pagrindiniai filtravimo būdai?
Geriamojo vandens ruošimo technologijos nėra tarpusavyje visiškai pakeičiamos.
- Filtravimas gali būti labai skirtingas priklausomai nuo filtro tipo ir porų dydžio. Todėl vien užrašo „filtras“ nepakanka spręsti, ką konkreti sistema pašalins.
- Atvirkštinis osmosas vandenį praleidžia per membraną. CDC nurodo, kad ši technologija gali mažinti įvairių ištirpusių medžiagų, įskaitant dalį metalų ir druskų, kiekį. Vis dėlto reikia tikrinti konkretaus produkto deklaruojamas galimybes.
- Ultravioletinis apdorojimas skirtas kitai užduočiai – mikroorganizmų kontrolei. CDC pažymi, kad UV sistema nepašalina cheminių medžiagų, todėl ji nėra atvirkštinio osmoso ar kitų cheminių medžiagų mažinimo technologijų pakaitalas.
- Minkštinimas pirmiausia mažina kalcio ir magnio kiekį. Tai aktualu kietam vandeniui, tačiau minkštintuvas nėra mikrobiologinio vandens saugumo priemonė.
Taigi pavadinimas „geriamojo vandens sistema“ savaime nepasako, kokią problemą ji sprendžia.
Ar visada reikia filtruoti viso namo vandenį?
Ne. Kartais tikslingiau atskirti du uždavinius.
Pirmasis – viso namo vandens ruošimas. Pavyzdžiui, jeigu tyrimais nustatytas didelis kietumas, sprendimas gali būti taikomas vandeniui dar prieš jam pasiskirstant po pastatą.
Antrasis – tik geriamojo vandens paruošimas. Tokiu atveju sistema gali būti montuojama virtuvėje ir ruošti tik maistui bei gėrimui naudojamą vandenį. CDC šį principą vadina point-of-use vandens ruošimu.
Toks atskyrimas leidžia išvengti situacijos, kai brangesniu būdu apdorojamas visas namo vanduo, nors konkrečios technologijos reikia tik nedidelei jo daliai.
Filtras perkamas vieną kartą, priežiūra – ne
Ši dalis dažnai lieka nuošalyje. Geriamojo vandens sistemoje gali būti kasečių, membranų ar kitų elementų, kuriuos reikia keisti pagal gamintojo instrukcijas. Todėl pradinė kaina neparodo visos sistemos naudojimo patirties.
Prieš pasirenkant verta pasitikrinti tris dalykus: ar eksploatacinės dalys lengvai gaunamos, kokia numatyta jų keitimo tvarka ir ar techninę priežiūrą galima atlikti patogiai.
Geriamojo vandens filtro pasirinkimas tampa gerokai paprastesnis, kai klausimas „koks filtras geriausias?“ pakeičiamas klausimu „ką būtent turi padaryti mano filtras?“. Tada galima lyginti sistemas pagal realią funkciją, o ne pagal filtravimo pakopų skaičių ar bendrus reklaminius pažadus.