Beveik kiekvienoje bendrijoje anksčiau ar vėliau iškyla tas pats ginčas. Vieni sako, kad laiptinę galima išsivalyti patiems pagal grafiką ir sutaupyti. Kiti siūlo pasamdyti kaimynę, kuri „vis tiek namie“. Treti nori sutarties su įmone. Kiekvienas modelis turi savo šalininkų, todėl verta pažvelgti į juos be emocijų.
Žemiau pateikiame palyginimą, sudarytą pagal tai, su kuo bendrijos dažniausiai susiduria praktikoje.
| Kriterijus | Gyventojai patys | Pavienis asmuo | Valymo įmonė |
|---|---|---|---|
| Tiesioginė kaina | mažiausia | vidutinė | didžiausia |
| Grafiko pastovumas | dažnai nutrūksta | priklauso nuo vieno žmogaus | fiksuotas sutartyje |
| Pakaitinis darbuotojas | nėra | dažniausiai nėra | paprastai yra |
| Priemonės ir įranga | perka bendrija | derinama atskirai | įskaičiuota |
| Mokesčiai ir dokumentai | nėra | būtina įforminti | sąskaita pagal sutartį |
| Atsakomybė už kokybę | neaiški | asmeninė | sutartinė |
| Papildomi darbai (langai, sniegas) | retai | ribotai | galima užsakyti |
Modelis pirmas: budėjimas pagal grafiką
Iš pirmo žvilgsnio pigiausias variantas. Gyventojai pasidalija savaites, kiekvienas valo laiptinę savo eilės metu. Praktikoje tokia sistema veikia tol, kol visi gyventojai vienodai motyvuoti. Užtenka kelių butų, kuriuose gyvena senjorai, nuomininkai ar žmonės, dažnai išvykstantys, ir grafikas pradeda strigti. Vėliau prasideda nesutarimai, kas valė prasčiau, o kas iš viso nevalė.
Dar viena dažnai neįvertinama aplinkybė – priemonės ir įranga. Šluostės, kibirai, chemija ir jų laikymo vieta vis tiek kainuoja, tik šios išlaidos išsibarsto ir tampa nematomos.
Modelis antras: vienas žmogus
Kaimynas ar pažįstamas, valantis laiptinę už atlygį, dažnai atrodo kaip aukso vidurys. Kol viskas gerai, tai iš tiesų patogu. Problemos prasideda, kai žmogus suserga, išvyksta ar tiesiog nebenori dirbti. Tada bendrija lieka be valytojo, kartais kelioms savaitėms.
Be to, darbo santykius reikia įforminti teisėtai. Atlyginimas „vokelyje“ – rizika ir bendrijai, ir pačiam asmeniui, o su jo įforminimu susiję mokesčiai ir buhalterija neretai sumažina kainos pranašumą.
Modelis trečias: sutartis su įmone
Tai brangiausias variantas tiesiogine prasme, bet ir labiausiai nuspėjamas. Profesionalios daugiabučių valymo paslaugos dažniausiai apima ne tik reguliarų laiptinės valymą, bet ir galimybę vienoje sutartyje sujungti kitus darbus: langų plovimą, rūsių tvarkymą, teritorijos priežiūrą, sniego valymą žiemą. Vilniuje laiptinės priežiūra, rinkos duomenimis, dažniausiai kainuoja maždaug nuo 70 iki 150 eurų per mėnesį, priklausomai nuo pastato dydžio ir dažnumo. Padalinus šią sumą visiems butams, daugelyje namų išeina vos keli eurai per mėnesį vienam butui.
Svarbiausias skirtumas – atsakomybė. Jei kažkas neatlikta, yra konkretus kontaktas, į kurį galima kreiptis, ir sutartis, kurioje aprašyta, kas ir kaip dažnai turi būti padaryta. Bendrijos pirmininkui tai reiškia mažiau skambučių iš kaimynų ir mažiau laiko, praleisto ieškant, kas šią savaitę pamiršo išvalyti laiptinę.
Mišrus variantas, apie kurį kalbama rečiau
Kai kurios bendrijos renkasi tarpinį sprendimą. Kasdienę tvarką, pavyzdžiui, įėjimo kilimėlio išpurtymą ar akivaizdžių šiukšlių surinkimą, gyventojai prižiūri patys, o reguliarų laiptinės plovimą, langus ir sezoninius darbus patiki įmonei. Taip mėnesio išlaidos būna mažesnės, o sudėtingiausi darbai vis tiek atliekami profesionaliai.
Kitas mišrus modelis – sutartis su įmone tik generaliniam valymui kartą ar du per metus, o likusį laiką grafikas paliekamas gyventojams. Tokie sprendimai dažniausiai pasiteisina mažesniuose namuose, kur gyventojai aktyvūs ir gerai sutaria.
Svarbiausia, kad pasirinktas modelis būtų aiškiai aprašytas bendrijos sprendime. Kai visi žino, kas už ką atsakingas, mažiau lieka vietos nesutarimams.
Ką bendrijai verta pasitikrinti prieš sprendžiant
Prieš balsavimą susirinkime naudinga turėti kelis faktus: kiek iš tikrųjų išleidžiama dabar, įskaitant priemones; kiek kartų per pastaruosius metus grafikas nutrūko; kurie darbai šiuo metu neatliekami visai, pavyzdžiui, langų plovimas ar rūsio valymas. Paprastai tik tada paaiškėja, kad „nemokamas“ modelis iš tiesų turi savo kainą, tik ją moka ne pinigais, o kaimynų santykiais.
Lyginant įmonių pasiūlymus, verta paprašyti išsamaus darbų sąrašo, o ne vien kainos. Dvi panašios kainos gali slėpti visai skirtingą darbų apimtį. Atsakingos įmonės valymo turinį ir dažnumą aprašo atskirai, kad bendrija tiksliai žinotų, už ką moka. Pavyzdžiui, „Švarus namas“ atskiria reguliarų laiptinės valymą nuo generalinio, kuris atliekamas kartą per metus.
Sprendimas, kuris priklauso nuo namo
Universalaus atsakymo nėra. Mažame, šešių butų name, kur gyventojai gerai sutaria, savarankiškas valymas gali puikiai veikti metų metus. Didesniame name su keliomis laiptinėmis, liftu ir dažna gyventojų kaita sistemingas sprendimas paprastai atsiperka greičiau, nei tikimasi. Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas sąmoningai, o ne iš inercijos.