Skaičiai kalba patys už save. Metų pradžioje uncija aukso kainavo apie 2 600 dolerių. Šiandien – virš 4 400. Tokio metinio augimo pasaulis nematė nuo 1979-ųjų, kai naftos krizė ir geopolitinis chaosas vertė investuotojus bėgti į saugų uostą.

Tik šįkart priežastys kitokios. Ir, pasak analitikų, ilgalaikės.

Trys jėgos, kurios pakeitė aukso rinką

Pirmoji – centriniai bankai. Per 2025 metų trečią ketvirtį jie įsigijo beveik 950 tonų aukso – 50 procentų daugiau nei vidutiniškai per ankstesnius ketvirčius. Tai ne atsitiktinumas. Pasaulio finansų architektūra keičiasi, ir vis daugiau valstybių siekia diversifikuoti savo rezervus, mažindamos priklausomybę nuo JAV dolerio.

Kinija, Indija, Turkija, Lenkija – šalių, aktyviai perkančių fizinį auksą, sąrašas ilgėja. Kai centriniai bankai perka, jie perka ilgam. Tai ne spekuliacija – tai strategija.

Antroji jėga – dolerio silpnėjimas. Per pirmą 2025 metų pusmetį JAV valiuta nukrito 11 procentų kitų valiutų atžvilgiu – didžiausias kritimas per daugiau nei penkis dešimtmečius. Kai pasaulinė rezervinė valiuta silpsta, investuotojai ieško alternatyvų. Auksas – akivaizdžiausias pasirinkimas.

Trečioji – geopolitinė įtampa. Karas Ukrainoje, prekybos karai, nestabili situacija Artimuosiuose Rytuose. Kai žemėlapis mirga raudonomis zonomis, tūkstantmečius išbandytas turtas atrodo patraukliau nei bet kada.

Kodėl šis augimas gali būti ne burbulas

Skeptikai visada ras argumentų. Auksas nemoka dividendų, jo laikymas kainuoja, o istoriškai akcijos duoda geresnę grąžą ilguoju laikotarpiu. Visa tai tiesa.

Tačiau 2025-ieji parodė kai ką svarbaus: aukso dalis pasauliniame investuotojų portfelyje išaugo nuo maždaug 1,8 iki 2,8 procento. J.P. Morgan analitikai prognozuoja, kad ši dalis gali pasiekti 4–5 procentus per artimiausius metus. Tai reikštų dar didesnę paklausą.

Be to, atsirado naujos investavimo formos – auksu užtikrinti stabilūs kriptovaliutų tokeniai, kurie leidžia naudoti auksą kaip užstatą kitoms investicijoms. Technologija plečia aukso panaudojimo galimybes, o tai kuria papildomą paklausą.

Fizinis auksas vs popierinės investicijos

ETF fondai, aukso akcijos, ateities sandoriai – visa tai būdai gauti ekspoziciją į aukso kainą. Tačiau vis daugiau investuotojų renkasi fizinį metalą.

Priežastis paprasta: kai pasaulis nestabilus, popierius lieka popieriumi. Fizinis auksas – tai turtas, kuris egzistuoja nepriklausomai nuo bankų sistemų, vyriausybių sprendimų ar technologinių gedimų.

Investicijos į auksą fizine forma tapo ypač populiarios tarp tų, kurie nori diversifikuoti ne tik savo portfelį, bet ir rizikas. Kai dalis turto guli seife – ne banko, o jūsų – tam tikras ramumas garantuotas nepriklausomai nuo to, kas vyksta rinkose.

Monetų privalumas prieš luitus

Tarp fizinio aukso formų išsiskiria dvi kategorijos: luitai ir monetos. Luitai paprastai turi mažesnę antkainį virš aukso biržos kainos, todėl atrodo ekonomiškesni. Tačiau praktikoje auksinės monetos investavimui turi keletą svarbių pranašumų.

Pirma – likvidumas. Vienos uncijos monetą lengviau parduoti nei kilograminį luitą. Galite realizuoti dalį investicijos, neprarasdami visos pozicijos.

Antra – autentiškumas. Valstybinių monetų kaltuvių produkcija turi griežtus kokybės standartus ir apsaugos elementus. Suklastoti monetą žymiai sudėtingiau nei luitą be aiškių identifikavimo požymių.

Trečia – kolekcinė vertė. Nors investicinės monetos perkamos dėl metalo, kai kurios jų laikui bėgant įgauna papildomą numizmatinę vertę.

Ko tikėtis toliau

J.P. Morgan prognozuoja, kad aukso kaina gali pasiekti 5 000 dolerių už unciją iki 2026 metų pabaigos, o ilgesnėje perspektyvoje – net 6 000. Žinoma, prognozės lieka prognozėmis.

Tačiau struktūriniai veiksniai – dedolarizacija, geopolitinis nestabilumas, centrinių bankų politika – niekur nedingsta. Jei 2025-ieji buvo įspūdingi, 2026-ieji gali nustebinti dar labiau.

Tai nereiškia, kad reikia skubėti ir investuoti viską į auksą. Diversifikacija išlieka svarbiausias principas. Tačiau tie, kurie prieš metus nusprendė skirti dalį portfelio tauriajam metalui, šiandien mato rezultatą – ne teorinį, o labai realų.

Pasaulis sensta. Pinigai spausdinami. Skolos auga. O auksas lieka tuo, kuo buvo visada – ribotu ištekliumi, kurio niekas negali sukurti iš nieko. Galbūt būtent todėl jis vėl tapo aktualus.