HDR šiandien tapo beveik privaloma televizoriaus funkcija. Logotipas matomas ant dėžutės, reklamoje ir specifikacijose. Dažnai susidaro įspūdis, kad užtenka HDR palaikymo, ir vaizdas automatiškai bus įspūdingas. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė.

Ne visi HDR televizoriai rodo tą patį efektą. Vienuose modeliuose skirtumas tarp SDR ir HDR akivaizdus jau pirmomis minutėmis. Kituose pokytis minimalus arba beveik nepastebimas net žiūrint specialiai tam skirtą turinį. Kartais HDR režimas gali atrodyti tamsesnis, spalvos mažiau natūralios, o detalės šešėliuose netgi prarandamos.

Problema ta, kad HDR nėra viena technologija. Tai visuma skirtingų komponentų, kurie turi veikti kartu. Jei trūksta pakankamo ryškumo, gero kontrasto ar efektyvaus apšvietimo valdymo, HDR potencialas neatsiskleidžia. Tokiu atveju funkcija lieka tik specifikacijų eilutėje.

Norint suprasti, kada HDR iš tiesų veikia, reikia pažvelgti giliau. Svarbūs ne tik palaikomi formatai, bet ir fizinės ekrano galimybės. Tik suderinus visus parametrus galima pasiekti tikrą dinaminį diapazoną.

Kas iš tikrųjų yra HDR?

HDR reiškia „High Dynamic Range“ – platesnį dinaminį diapazoną tarp šviesiausių ir tamsiausių vaizdo vietų. Tai reiškia, kad ekranas vienu metu gali parodyti labai ryškius ir labai tamsius elementus neprarasdamas detalių.

SDR režime dalis šios informacijos suspaudžiama. Šviesios vietos tampa mažiau intensyvios, o tamsios – praranda gylį. HDR leidžia išlaikyti daugiau realistiškų tonų ir platesnę šviesos skalę.

Tačiau svarbu suprasti, kad HDR nėra tik programinė funkcija. Tai fizinė ekrano galimybė generuoti didesnį šviesos ir tamsos skirtumą. Jei ekranas nepajėgia būti pakankamai ryškus arba pakankamai tamsus, efektas bus ribotas.

Be to, HDR turinys kuriamas specialiai. Filmai ar žaidimai turi būti įrašyti su išplėstu dinaminio diapazono metaduomenimis. Jei žiūrimas įprastas SDR turinys, televizorius tik imituos efektą, bet tai nebus tikras HDR.

Ryškumas nituose: svarbiausias HDR rodiklis

Vienas svarbiausių parametrų yra maksimalus ryškumas, matuojamas nituose. Šis skaičius rodo, kiek šviesos ekranas gali atkurti. Būtent ryškumas leidžia išryškinti šviesos akcentus.

Apytikslės ribos atrodo taip:

• 300–400 nitų – HDR palaikymas dažniausiai formalus

• 600–800 nitų – efektas jau pastebimas realiose scenose

• 1000 nitų ir daugiau – stiprus ir aiškiai juntamas HDR įspūdis

Jei televizorius nepajėgia pasiekti bent vidutinio ryškumo lygio, šviesios scenos neatrodys išskirtinai. Sprogimai, saulės atspindžiai ar šviesos blyksniai nebus intensyvesni nei SDR režime.

Svarbu ir tai, kaip ilgai televizorius gali išlaikyti aukštą ryškumą. Kai kurie modeliai trumpam pasiekia didesnį piką, tačiau vėliau sumažina šviesumą dėl šilumos ar energijos ribojimų. Tokiu atveju HDR efektas gali būti nepastovus.

Kontrastas – antrasis būtinas elementas

Vien ryškumo nepakanka. HDR reikalauja gero kontrasto. Tai skirtumas tarp šviesiausios ir tamsiausios ekrano vietos.

Jei juoda spalva atrodo pilkšva, visas efektas silpnėja. Tamsiose scenose šešėliai tampa vientisi, be subtilių perėjimų. Tokiu atveju net didelis ryškumas neišgelbės bendro įspūdžio.

Skirtingos technologijos veikia nevienodai:

• VA panelės dažnai pasižymi geresniu natūraliu kontrastu

• IPS panelės turi platesnį kampą, bet silpnesnę juodą spalvą

• OLED išjungia atskirus pikselius ir pasiekia beveik begalinį kontrastą

• Mini LED suteikia daugiau lokalinių pritemdymo zonų ir geresnį šviesos valdymą

Tik tada, kai kontrastas ir ryškumas veikia kartu, HDR tampa tikrai įspūdingas. Jei vienas iš parametrų silpnas, bendras rezultatas bus ribotas.

Kada HDR efektas akivaizdus?

Tikras skirtumas dažniausiai pastebimas specifinėse scenose. Tai gali būti:

• tamsios kino scenos su ryškiais šviesos akcentais

• saulėti kraštovaizdžiai su stipriais atspindžiais

• žaidimai, kuriuose daug šviesos ir šešėlių kontrasto

Tokiose situacijose HDR leidžia išlaikyti detales ir šviesoje, ir šešėliuose. Vaizdas atrodo gilesnis ir natūralesnis.

Aplinka taip pat turi didelę reikšmę. HDR geriausiai atsiskleidžia pritemdytoje patalpoje. Jei kambarys labai šviesus, dalis subtilių skirtumų gali būti nepastebimi.

Svarbus ir turinys. Ne visi filmai ar serialai turi kokybiškai sukalibruotą HDR. Jei turinys prastai apdorotas, net brangus televizorius neparodys maksimalaus efekto.

4K su HDR – ar visi rodo vienodai?

Daugelis 4K televizorių šiandien palaiko HDR. Tačiau palaikymas nereiškia vienodos kokybės.

Biudžetiniai modeliai dažnai turi:

• ribotą maksimalų ryškumą

• mažai arba visai neturi lokalinių pritemdymo zonų

• paprastą kraštinį apšvietimą

Tokiuose modeliuose šviesūs objektai gali „užlieti“ tamsias vietas. Kontrastas sumažėja, o HDR skirtumas tampa minimalus.

Aukštesnės klasės televizoriai su pažangesniu zoniniu valdymu gali tiksliau atskirti šviesias ir tamsias vietas. Mini LED modeliai su šimtais ar net tūkstančiais zonų sukuria ryškesnį ir kontrastingesnį vaizdą.

OLED ekranai išlieka vieni geriausių HDR atkūrime dėl individualaus pikselių valdymo. Tamsiose scenose jie gali parodyti beveik tobulą juodą spalvą.

HDR formatai: ar svarbu kuris pasirinktas?

Dažniausi HDR formatai yra HDR10, HDR10+ ir Dolby Vision.

HDR10 yra pagrindinis standartas ir naudojamas plačiausiai. HDR10+ ir Dolby Vision leidžia dinamiškai reguliuoti šviesumo parametrus pagal sceną.

Teoriškai Dolby Vision suteikia tikslesnį šviesumo ir spalvų valdymą. Tačiau skirtumas bus matomas tik tada, kai pats televizorius turi pakankamą techninį potencialą. Jei ekranas silpnas, net pažangiausias formatas nepadės.

Todėl formatas svarbus, bet tik kaip papildomas elementas. Pagrindas vis tiek yra panelės ir apšvietimo galimybės.

Kada HDR tampa tik marketingu?

HDR tampa marketingo terminu tada, kai:

• maksimalus ryškumas per mažas

• nėra efektyvaus lokalinių zonų valdymo

• kontrastas ribotas

• spalvų gylis neatitinka tikro 10 bitų standarto

Tokiais atvejais HDR funkcija egzistuoja, bet realus skirtumas beveik nepastebimas. Kartais net susidaro įspūdis, kad vaizdas tapo tamsesnis nei SDR režime.

Tikras HDR reikalauja technologinio pagrindo. Be jo tai tik papildomas punktas specifikacijoje.

Kaip suprasti, ar HDR bus vertas dėmesio?

Prieš perkant verta įvertinti:

• maksimalų ryškumą nituose

• panelės tipą

• ar yra lokalinis pritemdymas

• nepriklausomų testų rezultatus

HDR gali būti įspūdingas, bet tik tada, kai televizorius pajėgus jį parodyti. Jei prioritetas yra tik logotipas, rezultatas gali nuvilti.

Jei pasirinkimas pagrįstas techniniais parametrais ir realiais naudojimo scenarijais, HDR gali tapti viena ryškiausių televizoriaus savybių.