Kažkas vyksta Kaune. Tyliai, bet neišvengiamai.

Miestas, kurį daugelis dar prisimena kaip „tą kitą vietą po Vilniaus”, keičiasi taip sparčiai, kad net patys kauniečiai kartais nespėja pastebėti. Nauji gyvenamieji kvartalai, atsinaujinančios gatvės, didėjantys atlyginimai ir – svarbiausia – žmonės, kurie sąmoningai renkasi Kauną vietoj sostinės.

Tai ne nostalgija ir ne provincializmas. Tai šaltas skaičiavimas, kuris vis dažniau pasirodo Kauno naudai.

Skaičiai, kurie kalba patys

Per pastaruosius ketverius metus Kauno gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 23 000 žmonių. Tai nebe emigracija atvirkščiai – tai žmonės, kurie grįžta arba atvyksta pirmą kartą.

Įdomu tai, kad apie dešimtadalis naujų vilniečių atvyksta būtent iš Kauno. Bet yra ir atvirkštinis srautas – profesionalai, kurie nusprendžia, kad sostinės tempas, kainos ir spūstys nebėra verti to, ką gauni mainais.

Vidutinis atlyginimas Kaune 2024 metų pabaigoje siekė apie 2 250 eurų – vos 15 procentų mažiau nei Vilniuje. O štai būsto kainos skiriasi kur kas labiau. Vilniuje naujo buto kvadratinis metras kainuoja vidutiniškai 3 500–3 600 eurų, Kaune – apie 2 000–2 800 eurų. Kai kuriuose projektuose – dar mažiau.

Matematika paprasta: už tą patį biudžetą Kaune galite įsigyti didesnį, geresnės kokybės būstą geresnėje vietoje. Ir dar liks pinigų baldams.

Profesionalai, kurie renkasi kitaip

IT sektoriuje, kuriame atlyginimai mažiausiai priklauso nuo fizinės vietos, tendencija ryškiausia. Nuotolinis darbas, tapęs norma po pandemijos, leido specialistams gyventi ten, kur nori – ne ten, kur privalo.

Ir vis daugiau jų renkasi Kauną.

Priežastys pragmatiškos: mažesnės pragyvenimo išlaidos, trumpesni atstumai, ramesnė aplinka, daugiau erdvės. Specialistas, gyvenantis Kaune ir dirbantis Vilniaus įmonei nuotoliniu būdu, realiai gali turėti aukštesnį pragyvenimo lygį nei kolega, kuris kasdien stovi Ukmergės gatvės spūstyje.

Kaune veikia tarptautinės kompanijos, kuriamos naujos darbo vietos IT, inžinerijos, gamybos srityse. Aleksoto inovacijų pramonės parkas pritraukia įmones, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę. Tai nebėra „fabrikų miestas” – tai technologijų ir inovacijų centras.

Miesto atgimimas: ne tik fasadai

2022 metais Kaunas buvo Europos kultūros sostinė. Daugelis manė, kad tai vienkartinis renginys, po kurio viskas grįš į senas vėžes. Bet taip neatsitiko.

Kultūros infrastruktūra liko ir plečiasi. 2025 metais Kaune planuojama surengti daugiau nei 5 000 kultūrinių renginių – beveik šimtu daugiau nei pernai. Pradedamos M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos, atnaujinamas Girstučio kultūros centras, modernizuojama Scenos menų mokykla.

Nemuno sala, Dainų slėnis, Neptūno įlanka – tai ne ateities planai, o vykstantys projektai. Investicijos į sporto infrastruktūrą, pietrytinis aplinkkelis, nauji pėsčiųjų ir dviračių takai.

Kaunas stato ne tik namus – stato miestą, kuriame norisi gyventi.

Nauji rajonai, naujos galimybės

Būsto rinka Kaune 2025 metais demonstruoja stabilų augimą. Per metus butų kainos pakilo apie 12 procentų – daugiau nei Vilniuje. Tai rodo, kad paklausa išlieka aukšta, o pasiūla nespėja jos patenkinti.

Vystomos naujos teritorijos. Šilainiai, Aleksotas, Žaliakalnis, Petrašiūnai – kiekvienas rajonas turi savo charakterį ir pritraukia skirtingus pirkėjus.

Bet yra rajonai, kurie siūlo kažką daugiau nei tik stogą virš galvos.

Panemunė – vienas seniausių ir istoriškai reikšmingiausių Kauno rajonų, turintis šaknis, siekiančias XIV amžių. Čia plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas, teka Nemunas, išlikę istorinių vilų fragmentai. Ir čia atsiranda nauji projektai, kurie derina istoriją su šiandiena.

Nauji butai Kaune Panemunėje – tai galimybė gyventi ten, kur gamta ir miestas susitinka. A++ energinio efektyvumo klasė, moderni architektūra, bet aplinka, kuri kvėpuoja istorija. Kampiškių gatvėje kuriamas kvartalas, kuriame minimalistinis dizainas dera su šalia esančių istorinių pastatų grožiu.

Tai ne masinė statyba – tai apgalvotas projektas žmonėms, kurie vertina ir kokybę, ir kontekstą.

Kodėl Kaunas, o ne Vilnius?

Klausimas, kurį vis dažniau užduoda jauni profesionalai, jaunos šeimos, net verslininkai.

Įperkamumas. Už 150 000–200 000 eurų Vilniuje gausite kompaktišką butą tolimame rajone. Kaune – erdvų būstą geroje vietoje su visa infrastruktūra.

Gyvenimo kokybė. Mažiau spūsčių, trumpesni atstumai, daugiau žalumos. Iš bet kurio Kauno taško iki centro – 15–20 minučių. Pabandykite tai pasakyti apie Vilnių.

Bendruomeniškumas. Kaunas vis dar pakankamai mažas, kad jaustumėtės jo dalimi, bet pakankamai didelis, kad turėtų viską, ko reikia.

Perspektyvos. Investicijos į infrastruktūrą, naujos darbo vietos, augantis kultūrinis gyvenimas. Kaunas juda į priekį, ir tie, kurie investuoja dabar, investuoja į augančią vertę.

Biurų rinka: mažiau, bet geriau

Įdomus paradoksas: Vilniuje biurų vakansija siekia 8–9 procentus, Kaune – vos 3–4 procentus. Tai reiškia, kad Kaune trūksta modernių biurų erdvių.

Iš vienos pusės tai rodo tam tikrą atsilikimą. Iš kitos – tai reiškia, kad įmonės, kurios čia įsikuria, randa tai, ko ieško. Ir kad erdvės naujoms įmonėms bus kuriamos – nes paklausa akivaizdi.

Kaune dažniau atidaromos gamybos įmonės nei grynai paslaugų. Tai formuoja kitokią darbo rinką – stabilesnę, labiau susietą su realiu produktu. Ne visi nori dirbti startuolyje, kuris gali dingti po metų. Daugelis vertina stabilumą, kurį siūlo tradicinės pramonės.

Kam tinka Kaunas?

Jaunoms šeimoms. Daugiau erdvės, geresnė kaina, artimesnė gamta. Darželiai, mokyklos, žaidimų aikštelės – viskas arčiau.

IT profesionalams. Nuotolinis darbas leidžia gyventi kur nori. Kaunas siūlo sostinės atlyginimus su provincijos kainomis.

Grįžtantiems emigrantams. Daug kas išvyko iš Kauno prieš 10–15 metų ir prisimena jį tokį, koks buvo. Šiandieninis Kaunas – visiškai kitas miestas.

Investuotojams. Augančios kainos, stabili paklausa, ilgalaikė perspektyva. Būstas Kaune – investicija, kuri atsiperka.

Tiems, kurie pavargo. Nuo spūsčių, nuo tempo, nuo jausmo, kad viskas per brangu ir per toli. Kaunas siūlo alternatyvą – ne kompromisą.

Ne prieš Vilnių, o šalia jo

Svarbu suprasti: Kaunas nekonkuruoja su Vilniumi dėl „sostinės” titulo. Tai skirtingi miestai skirtingiems žmonėms skirtinguose gyvenimo etapuose.

Vilnius – puikus miestas tiems, kurie nori būti epicentre, kuriems svarbu „būti ten, kur viskas vyksta”, kurie vertina kosmopolitiškumą ir tempą.

Kaunas – tiems, kurie jau pabuvo epicentre ir nusprendė, kad gyvenimo kokybė svarbiau nei prestižas. Tiems, kurie nori namų, o ne tik buto. Tiems, kurie skaičiuoja ne tik atlyginimą, bet ir ką už jį gauna.

Laikas rinktis

Kaunas keičiasi. Kiekvienais metais jis tampa modernesnis, patogesnis, patrauklesnis. Ir kiekvienais metais būsto kainos auga.

Tie, kurie investavo prieš penkerius metus, šiandien džiaugiasi sprendimu. Tie, kurie investuos šiandien, tikriausiai džiaugsis po penkerių metų.

Klausimas ne „ar Kaunas geras pasirinkimas”. Klausimas – ar jūs pasirinksite dabar, ar lauksite, kol visi kiti jau bus pasirinkę.

Atgimstantis Kaunas laukia tų, kurie pasiruošę pamatyti jį tokį, koks jis yra šiandien – ne tokį, koks buvo vakar.