Kortizolis dažnai vadinamas „streso hormonu“. Jo pagrindinė užduotis – padėti organizmui prisitaikyti prie išorinių iššūkių. Tačiau ši pusiausvyra labai trapi: per mažai kortizolio – organizmas netenka energijos, per daug – prasideda ilgalaikės problemos, kurios pirmiausia paveikia mūsų imunitetą ir emocinę būseną.

Kaip kortizolis veikia imuninę sistemą?

Imuninė sistema yra mūsų pirmasis gynybos mechanizmas. Ji atpažįsta virusus, bakterijas ir kitas grėsmes, o kortizolis trumpalaikio streso metu padeda ją sureguliuoti, kad organizmas neperreaguotų.
Tačiau kai stresas tampa nuolatinis, kortizolio lygis pakyla ir ilgai išlieka aukštas. Pasekmės:

• Silpnesnė apsauga nuo infekcijų. Organizmas tampa labiau pažeidžiamas gripui, peršalimams ar kitoms ligoms.
• Uždegimų paūmėjimas. Perteklinis kortizolis nebeslopina uždegimo tinkamai, todėl jis gali virsti lėtiniu.
• Lėtesnis gijimas. Žaizdos ar traumos gyja ilgiau, nes imuninė sistema nefunkcionuoja optimaliai.

Kodėl nuotaika tiesiogiai susijusi su kortizoliu?

Smegenys yra itin jautrios hormonų disbalansui. Kortizolio perteklius veikia neurotransmiterius – medžiagas, atsakingas už emocijas ir motyvaciją. Dėl to gali atsirasti:

• Nerimas ir dirglumas. Net maži kasdieniai iššūkiai ima atrodyti sunkiai pakeliami.
• Nuolatinis nuovargis. Nors kortizolis teoriškai suteikia energijos, jo perteklius sukelia priešingą efektą – žmogus jaučiasi išsekęs.
• Depresijos rizika. Ilgalaikis hormonų disbalansas gali sukelti cheminius pokyčius smegenyse, susijusius su depresija.
• Miego sutrikimai. Padidėjęs kortizolis trukdo gamintis melatoninui – hormonui, kuris reguliuoja miegą.

Paslėptas ratas: imunitetas ir nuotaika

Įdomiausia, kad šie du procesai – imuniteto silpnėjimas ir nuotaikos pokyčiai – dažnai susijungia į uždarą ratą. Silpnesnė imuninė sistema reiškia dažnesnes ligas, o tai dar labiau didina stresą. Tuo pat metu prastesnė nuotaika sumažina motyvaciją sveikai gyventi, sportuoti ar rūpintis savimi, todėl kortizolio lygis kyla dar labiau.

Kaip atkurti balansą?

Nors hormonų disbalansas skamba grėsmingai, daug kas priklauso nuo mūsų pačių įpročių. Štai keli žingsniai, kurie gali padėti sureguliuoti kortizolį:

• Kokybiškas miegas. Eiti miegoti tuo pačiu metu ir vengti ekranų bent valandą prieš miegą.
• Reguliarus fizinis krūvis. Net 30 minučių pasivaikščiojimo kasdien gali sumažinti streso hormonus.
• Mityba. Maistas, turtingas omega-3, magnio ir vitaminų, padeda nervų sistemai.
• Atsipalaidavimo praktikos. Meditacija, gilus kvėpavimas, joga ar net paprastas laikas gamtoje mažina kortizolį.
• Augalinės priemonės. Tyrinėjama, kaip tokios medžiagos kaip CBD gali turėti poveikį kortizolio reguliacijai ir padėti sumažinti streso pasekmes.

Išvada

Kortizolio disbalansas nėra tik laikinas streso padarinys – tai procesas, kuris tyliai, bet užtikrintai veikia mūsų organizmą. Silpnesnis imunitetas ir prastesnė nuotaika yra tik pradžia. Suprasdami šį ryšį galime laiku imtis priemonių ir išsaugoti savo fizinę bei emocinę sveikatą.