Spausdinti

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kodėl mokslinės veiklos palyginamasis vertinimas reikalingas Lietuvai?

Vertinimas bus naudingas:

  • šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų padaliniams, nes tarptautiniai ekspertai, turintys tokių vertinimų patirties, teiks rekomendacijas dėl esamos mokslinės veiklos organizavimo tobulinimo,
  • valstybei, nes ji sužinos apie esantį mokslinių tyrimų lygį ir kokios mokslo grupės yra stipriausios, ką jos gali duoti,
  • mokslinės veiklos vertinimo metodikai tobulinti. Finansavimas mokslinei veiklai bus skirstomas efektyviau, taip pat tiksliau ir aiškiau bus skirstomos magistrantūros ir doktorantūros studijų vietos,
  • stebėseną ir analizę atliekančioms institucijoms, kurios apie Lietuvos mokslo būklę gaus dar daugiau objektyvių žinių ir duomenų, kurių, norint plėtoti įrodymais grįstą sprendimų priėmimą, iki šiol taip trūksta. Ši informacija bus naudinga ir rengiant politikos rekomendacijas.

Į klausimą „Kam Lietuvai reikia tokio mokslinės veiklos vertinimo tyrimo?" Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovams, LR Švietimo ir mokslo ministerijos departamentų vadovams ir akademinės bei mokslo visuomenės nariams išsamiai atsakė 2014 m. kovo mėn. tyrimo metodikos autorius „Technopolis Group" vadovas Erik'as Arnold'as. Jo teigimu, tyrimui, kuris užtruks 600 ekspertų darbo dienų ir apims visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokslinių tyrimų institutus, Lietuvoje siūloma sukurti 9 veiklos platformas, kurių veiklą koordinuotų po du vizituojančius projekto narius. Visas būrys ekspertų vienu metu dirbs dešimt dienų, iš kurių pusę laiko – Lietuvoje.

2. Kodėl reikia tobulinti dabartinę mokslinės veiklos vertinimo metodiką?

Dabar egzistuojanti metodika reikalauja peržiūros. Lietuvos mokslų akademijos 2010 m. liepos 7 d. pareiškime teigiama, kad mokslo darbų vertinimas turi apimti aukščiausio lygio, tarptautinio lygio, vietinio lygio ir pan. vertinimo skalę. 2014 m. pradžioje metodikos tobulinimui pritarė ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijos. Po konsultacijų su „Technopolis Group" vadovais, išklausius suinteresuotųjų grupių, buvo nutarta toliau dirbti tobulinant naujausią metodiką.

3. Koks šio vertinimo santykis su Lietuvos mokslo tarybos atliekamu vertinimu 2015 m.?

Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) 2013-2015 m. strateginės veiklos plane numatyta teikti siūlymus dėl mokslinės veiklos vertinimo veiksmingumo ir atitikties valstybės reikmėms, skatinant Lietuvos mokslo išteklių plėtrą, mokslo ir studijų institucijų veiklą, keliant mokslo prestižą. LMT kas trejus metus vertina Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos rezultatus, taip pat artimiausiu metu numato organizuoti išorinį valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos vertinimą. Siekiama, kad LMT vertinimas ir palyginamasis vertinimas nedubliuotų vienas kito, o papildytų.

4. Kuo tai naudinga Lietuvos mokslo tarybai (LMT)?

LMT yra patariamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Įgyvendindama Lietuvos mokslo politiką LMT ne tik vykdo ekspertinę veiklą, mokslinės veiklos vertinimą, bet ir organizuoja atstovavimą Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimais Europos Sąjungos šalių narių darbo grupėse bei tarptautinėse organizacijose, įgyvendina programinį konkursinį finansavimą (šaltinis: www.lmt.lt). Remiantis šiomis pagrindinėmis LMT veiklomis, akivaizdu, kad bet koks objektyviausias ir didelių tikslų Lietuvos mokslo sistemai siekiantis vertinimas, kuris patobulins visos šalies mokslo ir aukštojo mokslo situaciją, yra naudingas ir būtinas.

5. Kokia konkreti šio vertinimo nauda?

Šis tyrimas siekia tobulinti ir mokslo sistemą. Pagrindiniai lyginamosios analizės pratimo privalumai:

  • Dabartinė Lietuvos mokslo sistema bus įvertinta tarptautiniu lygiu ir gaus grįžtamąją informaciją ne tik apie jau pasiektą kokybės lygį, bet ir kaip jį kelti,
  • Organizacijų ir pavienių institucijų veikla bus dar aukštesnės kokybės, nes joms bus suteiktos konkrečios rekomendacijos, kaip dar geriau organizuoti darbus ir siekti rezultatų,
  • Labai tiksli vertinimo sistema leis institucijoms atliepti suinteresuotų grupių interesus, o taip pat –tikslingai paskirstyti mokslinių tyrimų finansavimą ateityje.

6. Kiek laiko truks mokslinės veiklos palyginamasis vertinimas?

Tyrimą planuojama baigti 2015 m. pirmoje pusėje

7. Koks veiklos biudžetas?

Vertinant tyrimą, svarbūs keturi punktai:

  1. Tyrimą atliks tarptautiniai ekspertai, kurių ekspertinė darbo diena, priklausomai nuo jų užimtumo, vertinama 800 – 1400 lt.
  2. Šis Tyrimas bus atliekamas iš projekto „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas" lėšų.
  3. Tyrimas bus atliekamas lygiai taip pat kruopščiai, kaip ir, pvz., Didžiojoje Britanijoje, nors čia vien mokslinių tyrimų skaičius kasmet viršija Lietuvos rodiklius keliasdešimt kartų.
  4. Tyrimo kaina rinkoje, jei tokią analizę darytų kiekviena aukštoji mokykla savo lėšomis, būtų kelis kartus didesnė, negu dabar, kai aukštojo mokslo ir studijų institucijų bei valstybinių mokslinių tyrimų institutų aukščiausio lygio vertinimą ir rekomendacijas gaus nemokamai.

8. Koks šiame kontekste yra MOSTA vaidmuo?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.

Svarbiausi MOSTA uždaviniai:

  • organizuoti ir vykdyti mokslo ir studijų sistemos stebėseną;
  • vykdyti statistinių rodiklių lyginamąją analizę (pagal tarptautinius ir nacionalinius klasifikatorius);
  • analizuoti mokslo ir studijų sistemos būklę Lietuvos ir tarptautiniame mokslo, studijų ir inovacijų sistemų kontekste;
  • dalyvauti formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą;
  • teikti siūlymus dėl tarptautinius standartus atitinkančios mokslinių tyrimų ir studijų statistikos metodikos rengimo ir įgyvendinimo Lietuvoje.

MOSTA taip pat yra daugybės tarptautinių mokslo tinklų narė, gausių aukščiausio lygio tyrimų bendraautorė ir kūrėja. Todėl, visapusiškai atitikdama visus reikalavimus, MOSTA didžiuojasi ir įvertina jai patikėtą vaidmenį – kuruoti visą šį ambicingą ir labai sudėtingą, tačiau ir labai Lietuvai naudingą lyginamosios analizės tyrimą. MOSTA taip pat priisima visą atsakomybę už tyrimo organizavimą (tai yra, rengia vizitų tvarkaraščius ir rūpinasi būtinąja tyrėjų logistika).

9. Kaip vyks vertinimas?

„Technopolis Group" vadovas 2014 m. kovo mėn. pristatė vertinimo skalę, kada institucija bus vertinama „puikiai", „labai gerai", „gerai", „adekvačiai" ir „silpnai". „Tarkime, „silpnai" vertinama institucija, kuri atlieka gerus tyrimus, tačiau mažai komunikuoja su visuomene. Juk visi tyrimai turi būti svarbūs ir pritaikyti žmonėms, o jei jie lieka stalčiuose, tai ko tada vertas visas darbas?" – aiškina tyrimo vadovas Eric'as Arnold'as. Atliekant tokią lyginamąją analizę, kuratoriai ir ekspertai taip pat turi atitikti aukštus reikalavimus: būti nepriklausomi ir savo dalyko profesionalai tarptautiniame kontekste. „Kai kalbame ir apie universitetų finansavimo galimybes, turime būti kaip tik įmanoma labiau nepriklausomi ir objektyvūs", - teigia Eric'as Arnold'as.

Tai bus vienkartinis veiksmas, kuriuo siekiama gauti daug atsiliepimų tiek apie mokslinius tyrimus atliekančias organizacijas, tiek apie valstybės politiką formuojančias institucijas ar finansuojančias organizacijas.

10. Konkretūs vertinimo kriterijai.

Numatoma ekonominė ir socialinė įtaka Lietuvoje:

a) Išvardyti pagrindinius ne akademinius bendradarbiavimo būdus, pvz., su įmonėmis.

b) Pateikti apibūdinimą dėl vertinimo periodu vykdomų tyrimų ekonominės, socialinės, kultūrinės politikos įtakos Lietuvos visuomenei.

Fizinė infrastruktūra:

a) Išvardyti svarbiausią mokslinių tyrimų įrangą, tiriamuosius išteklius, kaip bibliotekos ar duomenų bazės, kurių vertė daugiau kaip 100 000 eurų. Jeigu svarbiausios įrangos vertė yra mažesnė, ją irgi galima nurodyti. Parengti apibendrinimą dėl pastatų, įrangos ar kitos fizinės infrastruktūros, kuri būtina vykdyti mokslinės veiklos vertinimo vieneto tyrimams.

b) Nurodyti žmogiškųjų išteklių kiekį (pilno etato ekvivalentu) „paslaugų" srityje, pvz., technikai.

Mokslinės veiklos valdymas (įskaitant karjeros plėtrą ir žmogiškųjų išteklių valdymą):

a) Apibūdinti mokslinių tyrimų strategiją,

b) Apibūdinti grupės karjeros vystymosi politiką. Kokie yra numatyti Karjeros siekiniai? Pateikti aktyvių tyrėjų sąrašą, kurie daktaro laipsnį ar kitą laipsnį įgijo vertinamojoje institucijoje (pvz., fakultete ar universitete). 

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.