Spausdinti

Lietuva prarado poziciją Pasaulio inovacijų indekse

Pasaulio verslo mokyklos, Kornelo universiteto bei Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos paskelbtame 2017 m. Pasaulio inovacijų indekse (toliau – PII) Lietuvai atiteko 40 vieta. Per metus Lietuva prarado vieną poziciją*. Tarp 127 valstybių, kurių inovacijų ekosistemas vertina PII, Latvijai tenka 33 vieta, tuo tarpu Estija užima 25 vietą.

Lietuva sparčiai gerino rodiklius rinkos (+21 pozicija) ir verslo (+7) pažangumo srityse, vis dėlto situacija švietimo (-7), aukštojo mokslo (-6) ir žinių bei technologijų produktų (-6) srityse blogėjo. Sumažėjusios išlaidos švietimui lėmė Lietuvos pozicijų prastėjimą švietimo srityje. Pagal švietimui tenkančią BVP dalį (4,6 proc.) Lietuva užėmė 63 vietą pasaulyje (PII 2015 su 5,2 proc. užėmėme 48 vietą). Kita vertus, vertinant mokinių ir mokytojų skaičiaus santykį vidurinio ugdymo srityje (8,1 mokinio mokytojui) Lietuva užima 8 vietą pasaulyje. 

„Situacija, kai vienas rodiklis yra aukštas, o kitas žemas rodo švietimo sistemos nesubalansuotumą. Panaši situacija yra ir aukštojo mokslo srityje: mažėjant į aukštąsias mokyklas priimamų abiturientų daliai (nuo 74 proc. PII 2015 iki 69 proc. PII 2017) Lietuva užima aukštą 29 vietą pasaulyje, tačiau kiti rodikliai ženkliai prastesni – 43 vieta pagal gamtos mokslo ir inžinerijos absolventų skaičių bei 64 vietą pagal atvykstančių studentų skaičių“, – komentavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Ramojus Reimeris.

Anot R. Reimerio, Lietuva neišnaudoja savo inovacinio potencialo, tai rodo žemas (0,59 balo) santykinis inovacijų efektyvumo rodiklis, nustatomas įvertinus turimus išteklius ir gaunamus rezultatus. „Palyginus PII 2015 ir PII 2017 matyti, kad santykinis inovacijų efektyvumo rodiklis nuosekliai blogėjo nuo 0,7 iki 0,59. Pagal inovacijų efektyvumą užimame 87 vietą pasaulyje ir iš ES senbuvių lenkiame tik Graikiją. Lenkija pagal šį rodiklį yra 48, Latvija – 26, Estija užima 19 vietą“, – sako R. Reimeris. Vertinant PII rodiklius, kuriuose Lietuva per metus padarė reikšmingą proveržį, teigiamai galima vertinti Lietuvos pozicijų gerėjimą pagal aukštųjų technologijų importo rodiklį – pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 92 vietos pernai į 82 vietą šiemet. Anot Manto Vilio, VšĮ Lietuvos inovacijų centras vadovo, tokia tendencija rodo, kad Lietuvos verslas vis didesnį dėmesį skiria modernizavimui ir konkurencingumo išsaugojimui. „Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai augo darbo kaštai – pavyzdžiui, pramonėje skaičiuojant nuo krizės pabaigos vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei trečdaliu. Akivaizdu, kad kylantys darbo kaštai daro vis didesnį spaudimą mūsų eksportuotojų konkurencingumui, kas skatina verslą investuoti į gamybos modernizavimą bei naujų technologijų įsigijimą. Apie tai liudija ir vadinamųjų produktyvių investicijų statistika – pavyzdžiui, vien pernai investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą privačiame sektoriuje išaugo 12 proc. Taigi, siekdamas kompensuoti kylančių darbo kaštų spaudimą, verslas investuoja į gamybos tobulinimą ir modernizavimą“, – teigia M. Vilys.

Inovacijų rezultatų srityje teigiamai nuteikia ženklus – iš 30 į 23 vietą – Lietuvos pozicijos gerėjimas pagal kūrybos prekių eksporto rodiklį. Anot M. Vilio, Lietuvos pozicijos pagal šį rodiklį gerėjimui didelės įtakos turėjo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Pelno mokesčio lengvata kino pramonei, o taip pat akivaizdžiai padidėjęs kultūros rėmimo finansavimas bei išaugęs valdžios dėmesys kultūros sričiai. „2014 m. pradžioje įsigaliojusi Pelno mokesčio lengvata leido kino pramonės atstovams 75 proc. kino gamybai skirtos sumos įtraukti į to mokestinio laikotarpio leistinus atskaitymus (sąnaudas) ir tokiu būdu susimažinti ateinančių laikotarpių mokėtiną Pelno mokestį. Be to, išaugo ir tikslinis finansavimas iš valstybės pusės naujų kūrybos produktų kūrimui bei kūrybinių industrijų eksporto plėtrai. Kultūros ir kūrybinių industrijų svarba taip pat akivaizdžiai padidėjo ir Vyriausybės programos lygmenyje“ ,- pabrėžė M. Vilys.

Savo tyrime Pasaulio inovacijų indekso autoriai taip pat išryškino ir kelias struktūrines Lietuvos inovacijų ekosistemos silpnybes. Viena iš jų – silpna klasterių plėtra; pagal klasterių plėtros rodiklį PII 2017 Lietuvai tenka tik 88 vieta tarp 127 vertinime dalyvavusių valstybių. „Viena iš problemų yra ta, kad Lietuvoje įgyvendinant klasterių plėtros ES investicines priemones, lėšos yra skiriamos ne pačių klasterių vystymui, bet jų  veiklos masto didinimui. Tuo tarpu, kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Lenkija arba Latvija, investicijos buvo nukreiptos į esamų klasterių stambinimą, kas leido užtikrinti jų veiklos tęstinumą“, – teigia Marius Pareščius, Lietuvos klasterių asociacijos vykdantysis direktorius.

* MOSTA perskaičiuotas rangas. Vykdant 2016 m. PII analizę identifikuota klaida Švietimo rodikliuose (2.1.1. Išlaidos švietimui, proc. BVP; 2.1.2. Viešosios išlaidos / mokiniui, proc. BVP / gyv). Klaidą ištaisius Lietuva užima 39, o ne 36 vietą tarp 128 valstybių.

Sekite mūsų naujienas:

© 2018 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.