Spausdinti

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius: finansai auga, bet kiti rodikliai atsilieka

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius finansiniais rodikliais auga, tačiau į pažangių sprendimų kūrimą besiorientuojančių įmonių skaičius liko toks pat kaip prieš 10-metį, o darbuotojų skaičius kol kas nepasiekė prieš krizę buvusio lygio. Taip tvirtina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas ir atsako į klausimą, ko reikia, kad Lietuva galutinai sugriautų pigios darbo jėgos ir žemos pridėtinės vertės šalies stereotipą.

Per dešimtmetį pažangiųjų technologijų gamybos įmonių importas ir eksportas išaugo daugiau nei dvigubai. Lyginant 2016 ir 2017 m. importo ir eksporto rodiklius skaičiuojamas, atitinkamai, 19% ir 21% augimas. Šių įmonių apyvarta, pirminiais Statistikos departamento duomenimis, 2007–2017 m. augo 2,8 karto. 2017 m. pažangiųjų technologijų gamybos įmonių apyvarta sudarė 583 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m., augo 9%.

„Tiesa, kad mokslo žinioms ir inovacijoms imlus verslo sektorius Lietuvoje auga: per pastarąjį dešimtmetį pažangiųjų technologijų gamybos įmonės daugelį savo finansinių rodiklių sugebėjo padvigubinti. Vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje darbuotojų skaičius per 10 m. išaugo 5.000. Visgi didžiausią pridėtinę vertę kuriančiame pažangiųjų technologijų gamybos sektoriuje darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo. Taigi, stebint sparčias ekonomines ir darbo rinkos transformacijas ES, norėtųsi, kad Lietuvoje ši transformacija vyktų ta pačia kryptimi, kaip ir vakarų kaimynystėje – orientuojantis į gamybą, kuriančią daugiausiai pridėtinės vertės“, – teigia Ramojus Reimeris, MOSTA vadovas.

Skatina bendradarbiauti

Finansiniai rodikliai auga – puiku, tačiau kodėl neauga įmonių skaičius? Kokios yra pagrindinės kliūtys steigtis pažangiųjų technologijų gamybos įmonėms? Ko reikia, kad ši transformacija vyktų sparčiau.

R. Reimeris tikina, kad pažangiųjų technologijų sektorius savo veikla yra rizikingesnis nei kiti. „Dažnai reikia investicijų į naujoves, kurios neaišku ar pasiteisins ir ar atsipirks. Šio sektoriaus plėtra – Lietuvos, ES ir visų EBPO valstybių prioritetas. ES skiria struktūrinių fondų investicijas, kad padėtų šiam sektoriui augti, tačiau viena iš būtinų sąlygų – naujų žinių absorbcija iš mokslo sektoriaus“, – nurodo MOSTA vadovas.

Pernai MOSTA pristatė tyrimą, kuriame dalyvavo 1.086 tyrėjai, dirbantys aukštojo mokslo institucijose, ir 223 – verslo įmonėse, vykdančiose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Jis atskleidė, kad verslininkai, norintys bendradarbiauti su mokslu, pasigenda informacijos, leidžiančios užmegzti bendradarbiavimą, o mokslininkams koją kišą ne tik laiko ar lėšų trūkumas, bet ir sudėtinga verslo partnerių paieška.

MOSTA tyrimas atskleidė ne tik bendradarbiavimui trukdančius veiksnius, bet ir pagrindinius motyvus vykdyti MTEP projektus. Verslininkai kaip pagrindines partnerystės naudas įvardija mokslininkų gebėjimą pateikti verslui reikalingų žinių bei technologijų. Verslininkai taip pat tikisi išgirsti tyrėjų idėjų dėl tolimesnės įmonės veiklos ir bendradarbiaujant spręsti aukštos kompetencijos darbuotojų trūkumo problemą.

Tyrėjus bendradarbiauti su verslu skatina galimybė pasidalyti turimomis žiniomis bei technologijomis, taip kurti naujus, inovatyvius produktus bei paslaugas. Žinoma, tyrėjams aktuali ir galimybė iš šio bendradarbiavimo užsidirbti, įgyti naujų žinių bei kompetencijų ir pagerinti asmeninius mokslo rezultatus.

Nepaisant motyvuojančių veiksnių, mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra žemas, tai atskleidžia pasauliniai rodikliai. Pasauliniame konkurencingumo indekse pagal universitetų ir verslo bendradarbiavimo rodiklį Lietuva yra 37-ta iš 137 stebimų valstybių, vos 2% 2014–2017 m. išduotų patentų sudarė bendri mokslo ir verslo patentai, o bendrų publikacijų rodiklis siekia vos 0,8% visų mokslininkų publikacijų ir nuo 2011 m. beveik nekinta.

 „Šie ir kiti rodikliai rodo, kad nors ir skatiname mokslo bei verslo partnerystę, tačiau jos mastai išlieka riboti, o tai iš dalies lemia nedidelį Lietuvos ūkio poslinkį link aukštųjų technologijų gamybos“, – paaiškina R. Reimeris.

Projektas tobulėti

MOSTA jau antrus metus dalyvauja „Interreg Europe“ programos projekte „Inovacijų politikos tobulinimas Europos regionuose pažangių gamybos procesų srityje“ (MANUMIX), kuriame keturių ES regionų partneriai vertina bei tobulina nacionalines mokslo, technologijų ir inovacijų politikos priemones. Projektu siekiama, keičiantis sėkmingiausiais politikos įgyvendinimo pavyzdžiais, gerinti inovacines iniciatyvas pažangių gamybos procesų srityje ne tik regioniniu, nacionaliniu, bet ir visos ES lygiu.

„MOSTA dalyvauja projekte siekdama padėti Lietuvos viešajam sektoriui tobulinti mokslo, technologijų ir inovacijų politiką. Tikime, kad atliekami vertinimai, analitinės įžvalgos ir rekomendacijos gali padėti Lietuvos institucijoms įgyvendinti sprendimus dėl inovacijų politikos tobulinimo rezultatyviau ir efektyviau“, – sako R. Reimeris.

Dalyvaudama projekte MOSTA Švietimo ir mokslo ministerijai padeda tobulinti tris mokslo, technologijų ir inovacijų politikos priemones: „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“, „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ bei „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“.

„Manome, kad patobulinus šias priemones Lietuvos universitetai, tyrimų institutai, universitetinės ligoninės ir mažos tyrėjų kuriamos įmonės galės gausiau ir efektyviau siekti paramos bei įgyvendinti inovacinius projektus“, – teigia MOSTA vadovas.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

Geležinio Vilko g. 12, LT-03163 Vilnius. Tel. (8 5) 212 6898, faksas (8 5) 243 0402, el. p. info@mosta.lt

 

Naudojant MOSTA paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti MOSTA kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.