Artėjant rinkimams visame pasaulyje, auga susirūpinimas dėl dezinformacijos ir manipuliavimo rinkėjais grėsmės. Dirbtinio intelekto tobulėjimas atveria naujas galimybes kurti įtikinamas klastotes, dar vadinamas „deepfake”, kurie gali būti naudojami skleisti melagienas ir klaidinti visuomenę. Šiame straipsnyje teisininkas ir IT specialistas Saulius Narbutas pasidalins ižvalgomis apie išmaniojo klastojimo keliamas grėsmes rinkimų procesui, aptars, kaip atpažinti klastotes, ir pateiks patarimų, kaip apsisaugoti nuo apgavysčių.

Išmaniojo klastojimo grėsmė

• Poveikis rinkimų rezultatams: suklastoti vaizdo įrašai ar garso įrašai gali būti naudojami siekiant pakenkti kandidatų reputacijai, skleisti melagienas apie jų politiką ar netgi raginti boikotuoti rinkimus. Tokie veiksmai gali turėti lemiamą įtaką rinkimų rezultatams, ypač jei jie nukreipti į pažeidžiamas rinkėjų grupes.
• Pasitikėjimo institucijomis mažinimas: išmaniojo klastojimo naudojimas gali sukelti visuomenės nepasitikėjimą rinkimų procesu ir politinėmis institucijomis apskritai. Tai gali paskatinti polinį apatiją ir susilpninti demokratiją.
• Socialinės įtampos didinimas: suklastotas turinys gali būti naudojamas kurti socialinę įtampą ir skatinti nesutarimus tarp skirtingų visuomenės grupių.

Kaip atpažinti klastotes

Nėra vieno universalaus būdo atpažinti klastotes, tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• Neatitikimai: atkreipkite dėmesį į vaizdo ar garso įrašo kokybę, ar nėra montavimo pėdsakų, neatitikimų tarp kūno ir veido proporcijų ar tarp veido išraiškų bei kūno judesių.
• Palyginimas su patikimais šaltiniais: palyginkite vaizdo įrašą ar garso takelį su jau patvirtintais šaltiniais, kad įsitikintumėte, jog pranešimas ar istorija yra tikri.
• Kritiškas mąstymas: būkite budrūs ir kritiškai vertinkite visą gaunamą informaciją, ypač jei ji atrodo pernelyg gera, kad būtų tiesa, arba kelia stiprias emocijas.

Patarimai, kaip apsisaugoti

• Informacijos šaltinių patikrinimas: Prieš dalindamiesi ar patikėdami bet kokia informacija, įsitikinkite, kad ji gaunama iš patikimo šaltinio.
• Faktų tikrinimas: naudokite patikimų žiniasklaidos organizacijų ar faktų tikrinimo svetainių pateikiamus įrankius, kad patikrintumėte abejotinos informacijos teisingumą.
• Atsargumas socialiniuose tinkluose: būkite atsargūs dalindamiesi turiniu socialiniuose tinkluose, nes ten dažnai skleidžiamos melagienos ir dezinformacija.
• Pranešimas apie klastotes: jei susiduriate su įtartinu turiniu, praneškite apie jį socialinio tinklo administratoriams arba atitinkamoms institucijoms.

Papildoma statistika:

• Pasak Pasaulio ekonomikos forumo, dezinformacija yra viena didžiausių pasaulinių rizikų per ateinančius dvejus metus.
• Kibernetinio saugumo ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius dvejus metus išmanusis vaizdo klastojimas manipuliuos žmonėmis ir darys didelę žalą.

Iššūkiai sprendžiant šią problemą:

• Technologijų plėtros greitis lenkia gebėjimą sukurti patikimus klastočių atpažinimo įrankius.
• Socialinių tinklų platformos sunkiai susitvarko su melagingos informacijos srautu.
• Visuomenės medijų raštingumo stoka gali apsunkinti klastočių atpažįstamumą.

Ko galima laukti ateityje:

• Tikėtina, kad išmaniojo klastojimo technologijos toliau tobulės ir taps dar sunkiau atpažįstamomis.
• Vyriausybėms ir technologijų įmonėms teks glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų sukurti veiksmingi būdai aptikti ir pašalinti klastotes.
• Visuomenės švietimas apie medijų raštingumą bus labai svarbus norint ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti informaciją.

Išmaniojo klastojimo grėsmė rinkimų procesui yra reali ir rimta. Svarbu, kad visi piliečiai būtų informuoti apie šią grėsmę ir žinotų, kaip atpažinti klastotes bei apsisaugoti nuo apgavysčių. Būkite budrūs, kritiškai mąstykite ir naudokite patikimus informacijos šaltinius, kad galėtumėte priimti pagrįstus sprendimus rinkimuose.

Papildomos informacijos apie ITT teisinį reguliavimą skaitykite čia: INTERNETINĖS TECHNOLOGIJOS IR TEISĖ