Naujos statybos butai Vilniuje tampa vis brangesni, o rinka nuolat keičiasi. Pirkėjai, prieš kelerius metus įsigiję būstą už mažesnę kainą, šiandien gali tik stebėtis – kvadratinio metro kaina kai kuriuose rajonuose jau perkopė 5 000 eurų. Kodėl ši tendencija nesikeičia ir kas lemia šį augimą?

Kainų šuoliai per pastaruosius metus: ką rodo statistika?

Nekilnojamojo turto analitikai pastebi, kad naujų butų kainos sostinėje per pastaruosius penkerius metus kilo sparčiau nei senos statybos būsto kainos.

• 2020 m. naujos statybos butų vidutinė kaina siekė 2 000–2 500 €/m²
• 2023 m. ji jau buvo 3 000–3 500 €/m²
• 2024 m. kai kuriuose rajonuose pasiekta 5 000 €/m² riba

Senos statybos butų kainos tuo pačiu laikotarpiu kilo lėčiau – apie 15–20 %, tuo tarpu nauji būstai brango 30–40 %. Kainų augimas ryškiausiai juntamas prestižiniuose rajonuose, tačiau net ir toliau nuo centro esančiuose projektuose kvadratinio metro kaina smarkiai didėja.

Statybų kaštai: didėjanti darbo jėgos ir medžiagų kaina

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl naujos statybos butai Vilniuje brangsta, yra statybų savikainos augimas. Statybinių medžiagų kainos per pastaruosius metus kilo iki 50 %, o tai tiesiogiai atsiliepia galutinei buto kainai.

• Betono, plieno, stiklo ir izoliacinių medžiagų kainos pakilo bent 20–50 %
• Trūkstant kvalifikuotų statybininkų, darbo užmokestis šiame sektoriuje padidėjo apie 25 %
• Energijos kainų augimas taip pat prisidėjo prie brangstančios statybų savikainos

Šios išlaidos natūraliai perkeliamos pirkėjams, todėl naujų butų kainos kyla kiekviename rinkos segmente – nuo ekonominės klasės būstų iki prabangių projektų.

Sklypų trūkumas Vilniuje: kodėl brangsta žemė?

Kuo mažiau laisvų sklypų, tuo labiau kyla jų kaina. Vilniuje, ypač centrinėse miesto dalyse, tinkamų teritorijų naujoms statyboms lieka vis mažiau, o tai skatina vystytojų konkurenciją ir automatiškai didina sklypų kainą.

• Per pastaruosius penkerius metus statyboms tinkamų sklypų kainos išaugo beveik dvigubai
• Miesto plėtros politika ir apribojimai tam tikrose zonose taip pat prisideda prie mažėjančio sklypų pasirinkimo

Dėl šių priežasčių vis dažniau nauji projektai kyla tolimesniuose miesto rajonuose, kur dar yra laisvos vietos plėtrai, tačiau ir čia kainos sparčiai auga.

Pirkėjų poreikiai: kodėl žmonės renkasi naujos statybos būstus?

Nepaisant didėjančių kainų, pirkėjai vis tiek pirmenybę teikia naujiems butams. Priežastys paprastos – geresnė kokybė, modernesni sprendimai ir efektyvesnė energetika.

• A++ energinė klasė leidžia sumažinti šildymo ir eksploatacines išlaidas
• Šiuolaikiškos šildymo ir vėdinimo sistemos užtikrina didesnį komfortą
• Nauji projektai dažniausiai turi požemines automobilių aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles, geresnę infrastruktūrą

Palyginus su senos statybos būstu, kurio remontas ir pritaikymas moderniems poreikiams gali kainuoti nemažai, naujas butas dažnai tampa patrauklesniu pasirinkimu, net jei jo kaina aukštesnė.

Būsto paskolų įtaka kainoms

Bankų palūkanų normos taip pat daro įtaką būsto rinkai. Per pastaruosius metus jos augo, tačiau būsto paklausa išliko didelė.

• Nepaisant didesnių mėnesinių įmokų, pirkėjai vis tiek investuoja į nekilnojamąjį turtą
• Dalis žmonių perka būstus nuomai, tikėdamiesi, kad NT vertė ateityje dar labiau augs

Tendencija rodo, kad net esant brangesnėms paskoloms, naujų butų paklausa nemažėja, o tai reiškia, kad kainos greičiausiai išliks aukštos.

Ar kainos dar kils?

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai sutaria, kad staigus kainų kritimas mažai tikėtinas. Vilnius yra augantis miestas, o būsto paklausa vis dar didelė. Tačiau kainų augimas gali sulėtėti dėl:

• Palūkanų normų pokyčių, mažinančių žmonių perkamąją galią
• Ekonominės situacijos pokyčių, kurie gali įtakoti pirkėjų sprendimus
• Miesto plėtros planų, leidžiančių daugiau naujų projektų toliau nuo centro

Nepaisant to, parduodami butai Vilniuje išlieka viena patraukliausių investicijų, nes ilgalaikėje perspektyvoje nekilnojamasis turtas vis dar laikomas vienu saugiausių būdų išsaugoti kapitalą.