Kai pamačiau skaičių, net perskaičiau du kartus. Vien Jonų Lietuvoje — daugiau nei 127 tūkstančiai. Onų — per 102 tūkstančius. Tai ne šiaip populiarūs vardai. Tai ištisi miestai žmonių, vaikščiojančių su tuo pačiu vardu. Bet įdomiausia ne tai. Įdomiausia — kad naujagimių skyriuje tų Jonų ir Onų beveik nebelieka. Lietuva tarsi suskilo į dvi vardų šalis.
Klasikiniai vardai, kurie vis dar valdo
Pradėkime nuo to, kas nesikeičia dešimtmečiais. Tarp visų šalies gyventojų karaliauja senieji, tvirtieji vardai.
Moterų sąrašo viršūnėje — Ona, kurią turi per 102 tūkstančius moterų. Po jos rikiuojasi Marija ir Elena. Vyrų pusėje pirmauja Jonas su beveik 127 tūkstančiais, o už jo — Antanas ir Juozas.
„Šie vardai — tarsi tautos stuburas”, — aiškina demografė Rūta. — „Jie ateina iš kartų, kai vardas buvo perduodamas iš senelio anūkui, iš krikšto tėvų. Todėl jų tiek daug ir todėl jie taip lėtai traukiasi.”
Tai vardai, kurie skamba mūsų giminės medžiuose. Ir būtent dėl to visos šalies statistika ilgai atrodo tokia stabili.
Verta suprasti, kodėl taip yra. Visų gyventojų sąrašas — tai ne šiandienos mada, o kelių kartų vidurkis. Jame telpa ir prosenelės, ir ką tik gimę kūdikiai. Todėl vyresniųjų kartų vardai, kurių žmonės gyvena ilgai, dominuoja tiesiog dėl savo gausos. Kad toks vardas iškristų iš viršūnės, turi praeiti dešimtmečiai — visa žmonių karta.
Būtent dėl to Jonas ir Ona dar ilgai liks sąrašo priekyje, net jei nė vienas naujagimis šiandien jų nebegautų. Tai statistikos inercija, o ne šiandienos mada.
Kodėl vieni vardai auga, o kiti tyliai nyksta
Bet po tuo ramiu paviršiumi vyksta tylus judėjimas. Kai kurie vardai kasmet pridedami tūkstančiams, kiti — pamažu dingsta.
Per pastaruosius metus daugiausia pagausėjo Onų — jų atsirado beveik penki šimtai naujų. Augo ir Emilijos bei Elenos gretos. Vyrų pusėje sparčiausiai daugėjo Jonų — per metus jų padaugėjo daugiau nei šešiais šimtais.
O kas traukiasi? „Skaudžiausiai — mūsų senelių kartos vardai”, — sako Rūta. — „Aldona, Janina, Danutė. Jų kasmet vis mažiau, nes naujiems vaikams jų nebeduoda.” Tai ne atsitiktinumas. Tai visos epochos pabaiga, matoma tiesiog skaičiuose.
Kiekvienas toks pokytis — mažas kultūros veidrodis. Vardas pasako, kurios kartos žmogus, dar prieš jam prataręs žodį.
Ir tie pokyčiai nėra atsitiktiniai. Vardai grįžta bangomis — tai, kas prosenelių laikais buvo įprasta, o senelių kartai atrodė senamadiška, anūkams staiga vėl skamba šviežiai. Būtent todėl kai kurie labai seni vardai pamažu ima kilti atgal, kai tuo tarpu „vidurio kartos” vardai — populiarūs prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų — dabar traukiasi sparčiausiai.
Naujoji karta: Sofijos ir Markai
Ir štai kur ta antroji Lietuva. Jei pažvelgsi ne į visus gyventojus, o tik į naujagimius, sąrašas atrodo tarsi iš kitos šalies.
2025 metais populiariausiu mergaitės vardu tapo Sofija — vien iki rudens ji suteikta beveik pusantro šimto kartų. Berniukų favoritas — Markas, pasirinktas per du šimtus kartų. Nei Onos, nei Jono viršūnėje nebeliko.
„Tėvai dabar renkasi trumpus, skambius, tarptautiškus vardus”, — pastebi demografė. — „Sofija, Markas, Benas, Amelija. Jie lengvai tariami bet kurioje šalyje. Tai naujo, atviresnio pasaulio ženklas.” Šalia jų kyla ir nauji lyderiai, apie kuriuos prieš dešimtmetį niekas nebūtų pagalvojęs.
Skaičiai atskleidžia ir dar vieną detalę. Naujagimių kasmet vis mažiau — pernai jų užregistruota apie 24 tūkstančius, nors anksčiau buvo per 25 tūkstančius. Tai reiškia, kad naujos vardų mados sklinda tarp vis mažesnės grupės, bet keičiasi vis greičiau. Vardas, kuris šiemet dešimtuke, po penkerių metų gali būti pamirštas.
Taigi turime du sąrašus. Vienas — apie tai, kas Lietuva buvo. Kitas — apie tai, kuo ji tampa. Ir atotrūkis tarp jų kasmet tik didėja.
Kaip pažvelgti į savo vardo istoriją
Smalsu, kur šioje statistikoje esi tu? Ar tavo vardas — nykstantis klasikas, ar kylanti žvaigždė?
Pradėk paprastai. Pagalvok, kiek bendravardžių turėjai klasėje ar darbe — dažnai tai jau pasako, kuriai bangai priklauso tavo vardas. Jei bendravardžių buvo pilna klasė, tavo vardas greičiausiai buvo savo kartos favoritas; jei buvai vienintelis — arba labai retas, arba jau nykstantis. Paskui pasidomėk pačia jo kilme ir reikšme: daugelis nustemba sužinoję, kad įprastas, kasdienis vardas turi visai netikėtą istoriją ar prasmę.
Norintys pasikapstyti giliau gali pasižiūrėti vardų reikšmes ir istoriją portale vardai.lt — ten sudėti ir seni, ir nauji vardai su jų kilme. Tai mažas, bet įtraukiantis kelias atgal į savo šaknis.
O gal jau žinai atsakymą? Pažiūrėk į savo vardą dar kartą ir paklausk savęs — ar jis tave sieja su praeitimi, ar meta į ateitį? Kartais viename žodyje telpa visa karta, o kartais — ir visa asmeninė istorija, kurios net nebuvai pastebėjęs.