Literatūros vertimas yra viena tų sričių, kur visi turi nuomonę — skaitytojai, kritikai, autoriai. Bet rečiau girdimi tie, kurie knygą iš tikrųjų padaro: leidėjas, kuris renkasi vertėją ir prisiima riziką; redaktorius, kuris mato tekstą tarp vertėjo ir skaitytojo; ir vertėjas, kuris mėnesius gyvena svetimu balsu. Trys požiūriai, kurie kartu paaiškina, kodėl vienos verstinės knygos skaitomos kaip originalios, o kitos — kaip vertimai.
Leidėjos požiūris: rizika ir laikas
Leidyklos vadovei vertimas pirmiausia yra investicija su neaiškia grąža. Teisės nupirktos, spaustuvė suplanuota, o vertėjas turi per pusmetį pateikti tekstą, kuris parduos knygą. Jos patirtimi, dažniausia klaida — rinktis vertėją pagal kainą ar greitį. Pigus vertimas beveik visada reiškia ilgesnį redagavimą, o kartais — vertimą iš naujo, ir tada galutinė kaina viršija brangaus vertėjo honorarą.
Antras dalykas, kurį ji pabrėžia, — žanro atitikimas. Vertėjas, puikiai verčiantis detektyvus, nebūtinai suvaldys poetinę prozą, o mokslinės literatūros vertėjas gali netikti vaikų knygai. Leidyklos, dirbančios su vertimų biurais, dažnai vertina būtent tai, kad biuras turi kelis vertėjus skirtingiems žanrams ir parenka tinkamą.
Redaktorės požiūris: kas matoma tarp eilučių
Redaktorė gauna vertimą ir originalą, ir jos darbas — pamatyti tai, ko vertėjas jau nemato. Jos žodžiais, prastą vertimą atpažinti lengva iš trijų požymių: sakiniai išlaiko originalo kalbos struktūrą, kartojasi tie patys jungtukai ir prieveiksmiai, o dialogai skamba kaip išversti, ne kaip pasakyti. Gerą vertimą atpažinti sunkiau — jis tiesiog skaitomas.
Ji taip pat pastebi, kad geriausi vertėjai užduoda daugiausia klausimų. Ne apie kalbą — apie kontekstą, epochą, autoriaus ankstesnes knygas. Vertėjas, kuris neklausia, dažniausiai spėja, o spėjimai matomi tekste.
Vertėjo požiūris: gyventi svetimu balsu
Pats vertėjas kalba apie darbą kaip apie mėnesius trunkantį buvimą kito žmogaus galvoje. Pirmieji skyriai verčiami lėtai — ieškoma autoriaus balso lietuvių kalba: sakinio ilgio, ritmo, žodyno lygmens. Kai balsas rastas, likusi knyga eina greičiau. Sunkiausia — humoras, žodžių žaismas ir kultūrinės nuorodos, kurių pažodinis vertimas nieko nereiškia, o pakeitimas rizikuoja nutolti nuo autoriaus.
„Skaitytojas niekada neturi jausti, kad skaito vertimą. Bet ir autorius, jei skaitytų lietuviškai, turi atpažinti savo knygą. Tarp šių dviejų reikalavimų ir vyksta visas darbas”, — sako literatūros vertėjas (Lighthouse vertimo paslaugos literatūrinius tekstus priskiria atskirai kategorijai būtent dėl šios pusiausvyros reikalavimo).
Kur trys požiūriai susitinka
Visi trys sutaria dėl kelių dalykų. Pirma, vertėjo parinkimas pagal žanrą svarbiau nei pagal kalbų porą. Antra, redagavimas nėra papildoma paslauga — tai proceso dalis, be kurios knyga neturėtų išeiti. Trečia, laikas: geras literatūros vertimas negali būti skubus, ir bandymai jį paspartinti visada matomi tekste. Ketvirta, bendravimas: vertėjas turi turėti galimybę klausti, o leidėjas — atsakyti.
Ką tai reiškia užsakančiam
Jei esate leidykla, autorius ar organizacija, verčianti literatūrinį ar kūrybinį tekstą, verta klausti ne „kiek kainuoja puslapis”, o „kas vers ir kas redaguos”. Prašykite vertėjo ankstesnių darbų tame pačiame žanre. Susitarkite dėl bandomojo skyriaus. Įtraukite į terminą redagavimą ir savo peržiūrą. Ir planuokite laiką realiai — trys šimtai puslapių per mėnesį nėra literatūros vertimas.
Ir penkta — pasitikėjimas: vertėjas turi jausti, kad gali pasiūlyti sprendimą, o ne tik vykdyti.
Vienas pavyzdys iš praktikos
Leidykla užsakė verslo literatūros knygos vertimą pas vertėją, specializuotą techniniuose tekstuose. Vertimas buvo tikslus, bet autoriaus lengvas, anekdotiškas stilius virto instrukcijos tonu. Redaktorė pastebėjo tai iš pirmų puslapių, tačiau perrašyti trijų šimtų puslapių toną yra beveik naujas vertimas. Leidykla rinkosi tarp išleidimo su prastu stiliumi ir dviejų mėnesių vėlavimo — pasirinko antrą. Knyga pardavė gerai, bet visi trys — leidėja, redaktorė ir vertėjas — sutinka, kad pasirinkus vertėją pagal žanrą iš pradžių, tų dviejų mėnesių nebūtų reikėję.
Šie klausimai skamba paprastai, bet būtent jie skiria sėkmingą vertimo projektą nuo nusivylimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar literatūros vertimą gali atlikti vertimų biuras, o ne pavienis vertėjas? Taip, jei biuras turi literatūros vertėjus ir redaktorius. Privalumas — parinkimas pagal žanrą ir įtrauktas redagavimas.
Kiek laiko trunka knygos vertimas? Priklauso nuo apimties ir sudėtingumo: nuo kelių mėnesių iki metų. Skubinimas beveik visada blogina rezultatą.
Ar galima užsakyti bandomąjį vertimą? Dauguma biurų ir vertėjų siūlo išversti skyrių ar fragmentą, kad užsakovas įvertintų stilių.
Dar vienas dalykas, dėl kurio visi trys sutaria: geriausias vertėjo darbas yra tas, kurio niekas nepastebi. Kai skaitytojas pamiršta, kad skaito vertimą, darbas atliktas.
Leidėja, redaktorė ir vertėjas mato knygą skirtingais kampais, bet jų išvada ta pati: profesionalus tekstų vertimas literatūros srityje yra ne kalbos, o balso perkėlimas — ir tam reikia tinkamo žmogaus, tinkamo proceso ir tinkamo laiko.