Ginčas dėl investavimo ar finansinio produkto pirmiausia turėtų būti sprendžiamas nustatant, kas tiksliai suteikė paslaugą, kokia informacija buvo pateikta prieš priimant sprendimą ir kokios sutarties sąlygos buvo taikomos. Jei ginčas kyla su Lietuvoje prižiūrimu finansų rinkos dalyviu, vartotojas pirmiausia turi raštu kreiptis į patį paslaugų teikėją. Nepavykus išspręsti problemos, tam tikrais atvejais ginčą ne teismo tvarka gali nagrinėti Lietuvos bankas.
Svarbu ir tai, kad investicijos vertės sumažėjimas savaime dar neįrodo finansų įstaigos pažeidimo. Investavimas susijęs su rizika, todėl reikia atskirti įprastą investicinę riziką nuo galimo netinkamo informavimo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar kitų pažeidimų.
Pirmiausia surinkite tai, ką iš tikrųjų galima įrodyti
Finansiniuose ginčuose svarbus ne vien investuotojo prisiminimas apie pokalbį su konsultantu. Reikšmę gali turėti sutartys, pavedimai, elektroniniai laiškai, susirašinėjimas, produkto aprašymas, informacija apie riziką, klausimynai ir kiti dokumentai, kurie buvo pateikti prieš įsigyjant produktą.
Pavyzdžiui, ginčas gali kilti dėl to, kad klientas teigia nebuvęs tinkamai informuotas apie produkto riziką. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik galutinį finansinį rezultatą, bet ir tai, kokia informacija klientui buvo pateikta bei kokiomis aplinkybėmis jis priėmė sprendimą.
Kita situacija – kai ginčijamasi ne dėl investicijos rezultato, o dėl konkrečios finansų įstaigos operacijos, mokesčio, sutarties vykdymo ar atsisakymo atlikti tam tikrą veiksmą. Tokiam ginčui gali būti svarbūs visai kiti dokumentai.
Ar galima iš karto kreiptis į Lietuvos banką?
Ne visais atvejais. Lietuvos bankas nurodo, kad vartotojas, manantis, jog finansinių paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia turi raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį ir nurodyti savo reikalavimą. Finansų rinkos dalyvis vartotojo pretenziją paprastai turi išnagrinėti ir atsakyti per 15 darbo dienų, o išimtiniais atvejais galutinis atsakymas gali būti pateiktas vėliau, paaiškinant vėlavimo priežastis.
Jeigu atsakymas vartotojo netenkina arba per nustatytą terminą jo negaunama, galima vertinti galimybę kreiptis į Lietuvos banką dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo. Tačiau ir čia svarbūs terminai: Lietuvos bankas nurodo, kad į finansų rinkos dalyvį reikia kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią vartotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Taigi praktiška veiksmų seka atrodo taip: dokumentai → rašytinė pretenzija paslaugos teikėjui → atsakymo įvertinimas → ginčo nagrinėjimas Lietuvos banke arba kitas tinkamas teisinis kelias.
Kada ginčas tampa teisiniu, o ne vien finansiniu klausimu?
Riba atsiranda tada, kai reikia vertinti konkrečias šalių teises ir pareigas: sutarties sąlygų reikšmę, finansinių paslaugų teikėjui taikytus reikalavimus, informavimo pareigų vykdymą, galimą žalą ir jos ryšį su konkrečiais veiksmais.
Tokiose situacijose aktuali gali tapti finansų teisė, nes vien produkto pelningumo ar investicinės strategijos analizė neatsako į klausimą, ar buvo pažeistos kliento teisės. Teisiniame ginče reikia nustatyti, kokie reikalavimai buvo taikomi konkrečiam paslaugos teikėjui ir produktui ginčijamu laikotarpiu.
Svarbus ir kliento statusas. Lietuvos banko neteisminė vartojimo ginčų nagrinėjimo procedūra skirta vartotojų ginčams su finansų rinkos dalyviais, todėl verslo subjektų ar profesionalios veiklos kontekste kilusiam ginčui gali būti taikomas kitas kelias.
O jeigu pinigai pervesti įtartinai investavimo platformai?
Tokios situacijos nereikėtų automatiškai vertinti kaip įprasto ginčo dėl investicijų. Lietuvos bankas nuolat įspėja apie subjektus, kurie investicines paslaugas siūlo neturėdami tam reikalingos licencijos, ir skelbia informaciją apie neteisėtai finansines paslaugas siūlančius subjektus.
Prieš investuojant verta patikrinti, ar paslaugų teikėjas turi teisę teikti atitinkamas paslaugas Lietuvoje. Jeigu pinigai jau pervesti ir kyla įtarimas dėl sukčiavimo, svarbu išsaugoti mokėjimų bei bendravimo įrodymus ir nedelsiant įvertinti kreipimosi į banką bei teisėsaugą galimybes.
Finansiniame ginče laikas gali būti reikšmingas ne tik dėl galimybės susigrąžinti lėšas, bet ir dėl teisės aktuose nustatytų kreipimosi terminų. Todėl racionaliausias pirmasis veiksmas – ne ieškoti, kas „kaltas dėl nuostolio“, o išsaugoti dokumentus, tiksliai identifikuoti paslaugų teikėją ir nustatyti, kokio pobūdžio pažeidimas galėjo būti padarytas.