Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš psichoterapijos metodų, taikomų gydant nerimo ir panikos sutrikimus. NICE klinikinėse gairėse KET nurodoma kaip viena iš rekomenduojamų psichologinio gydymo galimybių esant generalizuoto nerimo ar panikos sutrikimui. Vis dėlto terapijos pasirinkimas turėtų priklausyti nuo konkretaus žmogaus simptomų, jų intensyvumo, kitų sveikatos problemų ir individualių poreikių.
Kodėl nerimas gali pradėti pats save stiprinti?
Nerimo metu mintys, kūno pojūčiai ir elgesys gali sudaryti savotišką uždarą ratą. Pavyzdžiui, padažnėjusį širdies plakimą žmogus gali suprasti kaip artėjančio pavojaus ženklą. Tokia mintis dar labiau sustiprina baimę, o kartu – ir kūno reakcijas.
Patyrus panikos priepuolį gali atsirasti ir kitas sunkumas – baimė, kad jis pasikartos. Žmogus gali pradėti vengti vietų ar situacijų, kuriose anksčiau jautė stiprų nerimą. Vengimas trumpam suteikia palengvėjimą, tačiau ilgainiui gali dar labiau sustiprinti įsitikinimą, kad tos situacijos yra pavojingos.
Būtent tokių tarpusavio ryšių nagrinėjimu paremta kognityvinė elgesio terapija. Jos metu mokomasi atpažinti nerimą palaikančias mintis ir elgesio modelius bei ieškoma kitokių reagavimo būdų.
Kaip gali atrodyti KET procesas?
KET nėra vien pokalbis apie savijautą ar raginimas „galvoti pozityviai“. Terapinis darbas paprastai yra kryptingas ir susietas su konkrečiais žmogaus sunkumais.
Priklausomai nuo situacijos, terapijos metu gali būti:
- analizuojamos situacijos, kuriose sustiprėja nerimas;
- stebimos automatiškai kylančios mintys ir jų ryšys su emocijomis;
- nagrinėjamas vengimas bei kiti nerimą palaikantys elgesio modeliai;
- mokomasi naujų reagavimo būdų;
- atliekamos su terapijos tikslais susijusios užduotys tarp susitikimų.
Konkrečios technikos parenkamos individualiai. Todėl žmogui nereikėtų pačiam nuspręsti, kokių pratimų jam reikia, vien pagal internete perskaitytą simptomų sąrašą.
O jeigu pasireiškia panikos priepuoliai?
Panikos priepuolio metu gali pasireikšti intensyvi baimė ir ryškūs kūno pojūčiai. Terapijoje gali būti nagrinėjama, kaip žmogus interpretuoja šiuos pojūčius, ko pradeda bijoti ir kokių situacijų dėl to vengia.
Tačiau pirmą kartą atsiradusių ar neįprastų fizinių simptomų nereikėtų automatiškai priskirti panikai. Jei kyla abejonių dėl jų priežasties, svarbus tinkamas medicininis įvertinimas.
Taip pat nėra pagrindo tikėtis, kad vienas metodas vienodai padės visiems. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomas medikamentinis gydymas arba kelių pagalbos būdų derinimas. Tokius sprendimus reikėtų priimti kartu su atitinkamos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistais.
Ką išsiaiškinti prieš pradedant terapiją?
Ieškant KET specialisto naudinga pasidomėti ne vien tuo, ar jo aprašyme minima ši terapijos kryptis. Verta išsiaiškinti bazinį specialisto išsilavinimą, KET mokymus, profesinį statusą ir patirtį dirbant su problema, dėl kurios kreipiamasi.
Per pirmuosius susitikimus taip pat galima tiesiai paklausti, kaip specialistas supranta konkrečius sunkumus, kokių tikslų siūlo siekti ir kaip bus vertinamas pokytis. Tokie klausimai padeda suprasti ne tik tai, kas yra KET, bet ir kaip ji būtų taikoma konkrečiu atveju.