Kas trečias vyresnis nei 65 metų lietuvis neturi nė vieno savo danties. Kas antras 35–44 metų amžiaus gyventojas jau praradęs bent vieną kramtomąjį dantį. Tai ne spėlionės – tai Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys, atspindintys realybę, apie kurią kalbame rečiau nei turėtume.

Dantų praradimas – ne tik estetinė problema. Tai sveikatos, gyvenimo kokybės ir net finansų klausimas. Statistika padeda suprasti mastą – ir galimus sprendimus.

Globalus vaizdas: problema, kuri neišnyksta

Pasaulyje dantų implantų rinka 2023 metais siekė 5,2 milijardo dolerių. Prognozuojama, kad iki 2030 metų ji augs iki 7,9 milijardo – beveik 52 procentų augimas per septynerius metus.

Šis augimas atspindi kelis veiksnius. Pirmiausia – senėjančią populiaciją. Europos Sąjungoje kas penktas gyventojas vyresnis nei 65 metų. Iki 2050 metų šis skaičius sieks kas ketvirtą.

Antra – kintančius lūkesčius. Žmonės nebepriima dantų praradimo kaip neišvengiamos senatvės dalies. Jie ieško sprendimų, leidžiančių išlaikyti pilnavertį gyvenimą.

Trečia – technologijų pažangą. Šiuolaikiniai dantų implantai turi 95–98 procentų sėkmės rodiklį per dešimties metų laikotarpį. Prieš trisdešimt metų šis skaičius buvo žymiai mažesnis.

Lietuvos statistika: ką žinome

Lietuvos odontologų rūmų duomenimis, kasmet šalyje atliekama apie 25 000–30 000 implantacijos procedūrų. Skaičius nuosekliai auga – prieš dešimtmetį jis buvo perpus mažesnis.

Vidutinis paciento amžius implantacijos metu – 45–55 metai. Tačiau spektras platus: nuo 20-mečių, praradusių dantis dėl traumų, iki 80-mečių, norinčių stabilizuoti protezus.

Įdomus faktas: moterys sudaro apie 58 procentus implantacijos pacientų. Ne todėl, kad praranda daugiau dantų – tiesiog jos dažniau ieško sprendimų.

Geografinis pasiskirstymas rodo koncentraciją didmiesčiuose, tačiau tendencija keičiasi. Regionų klinikos investuoja į technologijas, specialistai grįžta iš didmiesčių, pasirinkimas auga.

Sėkmės rodikliai: ką sako mokslas

Dantų implantai – viena geriausiai dokumentuotų odontologijos procedūrų. Dešimtmečiai klinikinių tyrimų suteikia patikimą statistiką.

Penkerių metų išlikimo rodiklis: 95–97 procentai. Tai reiškia, kad iš 100 įsriegtų implantų po penkerių metų funkcionuoja 95–97.

Dešimties metų rodiklis: 90–95 procentai. Sumažėjimas logiškas – ilgesniam laikotarpiui daugiau kintamųjų.

Dvidešimties metų rodiklis: 85–90 procentai. Tyrimai su tokia trukme retesni, bet išvados optimistinės.

Palyginimui: tradicinis tiltelis (kai gretimi dantys nušlifuojami ir pritvirtinamas protezas) turi 50–70 procentų dešimties metų išlikimo rodiklį. Išimami protezai – dar mažesnį.

Rizikos faktoriai: kas mažina sėkmę

Ne visi pacientai vienodai tinkami implantacijai. Statistika atskleidžia, kokie faktoriai didina komplikacijų riziką.

Rūkymas – reikšmingiausias. Rūkančiųjų implantų nesėkmės rodiklis 2–3 kartus aukštesnis nei nerūkančiųjų. Nikotinas trikdo kraujotaką ir lėtina gijimą.

Diabetas – svarbus, bet valdomas. Kontroliuojamo diabeto pacientų rezultatai artimi sveikų žmonių rezultatams. Nekontroliuojamo – žymiai blogesni.

Periodontitas (dantenų liga) – logiškas ryšys. Jei prarasta dantų dėl dantenų ligos, ir implantas rizikuoja dėl tos pačios priežasties. Būtina išgydyti ligą prieš implantaciją.

Kaulo kiekis – techninis faktorius. Nepakankamas kaulas gali būti papildytas (kaulo augmentacija), tačiau tai prideda laiko ir sudėtingumo.

Ekonominė logika: investicija ar išlaidos

Implantas kainuoja daugiau nei tiltelis ar protezas – tai faktas. Tačiau statistika rodo kitą vaizdą, kai skaičiuojama ilgalaikė perspektyva.

Vidutinė implanto kaina Lietuvoje: 800–1 500 eurų (priklausomai nuo sistemos ir klinikos). Plius karūnėlė: 300–600 eurų. Bendrai: 1 100–2 100 eurų vienam dančiui.

Tiltelis iš trijų vienetų: 600–1 200 eurų. Pigiau. Tačiau po dešimties metų didelė tikimybė, kad reikės keisti – o tada nušlifuoti dantys jau pažeisti.

Per 20 metų perspektyvą implantas dažnai pasirodo ekonomiškai naudingesnis. Mažiau pakartotinių procedūrų, mažiau komplikacijų, mažiau laiko odontologijos kėdėje.

Gyvenimo kokybės statistika

Skaičiai ne tik apie išlikimą – ir apie gyvenimą. Tyrimai matuoja pacientų pasitenkinimą ir gyvenimo kokybės pokyčius.

92 procentai implantų pacientų teigia esą patenkinti arba labai patenkinti rezultatu. Palyginimui: išimamų protezų pasitenkinimo rodiklis – apie 65 procentus.

Kramtymo funkcija: implantai atkuria 80–90 procentų natūralaus kramtymo efektyvumo. Išimami protezai – vos 25–40 procentų.

Kalbos aiškumas: 88 procentai pacientų praneša apie pagerėjusią kalbą po implantacijos, ypač palyginus su išimamais protezais, kurie juda ir trukdo artikuliacijai.

Socialinis pasitikėjimas: 78 procentai pacientų teigia jaučiantys didesnį pasitikėjimą socialinėse situacijose – šypsosi drąsiau, valgo viešai be baimės.

Amžiaus mitas

Paplitusi nuomonė: implantai – jauniems. Statistika sako ką kita.

Tyrimai rodo, kad 70–80 metų pacientų implantų sėkmės rodikliai praktiškai nesiskiria nuo 40–50 metų pacientų. Amžius pats savaime – ne kontraindikacija.

Svarbiau bendra sveikatos būklė: širdies ligos, osteoporozė, vaistų vartojimas. Bet tai individualūs faktoriai, ne amžiaus kategorija.

Seniausias dokumentuotas implanto pacientas – 92 metų. Implantas sėkmingai funkcionavo iki paciento mirties natūraliomis priežastimis.

Ko statistika nemato

Skaičiai nepasakoja visko. Jie nerodo individualaus kelio – konsultacijų, sprendimų, laukimo, rezultato džiaugsmo.

Statistika nerodo žmogaus, kuris po dešimties metų su protezais pagaliau gali įkąsti obuolį. Ar to, kuris pirmą kartą per metus nusifotografavo šypsodamasis.

Skaičiai – orientyras, ne garantija. Kiekvienas atvejis unikalus, ir jokia statistika nepakeis individualios konsultacijos su specialistu.

Ateities tendencijos

Implantologija nestovi vietoje. Tyrimai rodo kryptis, kurios artimiausiais metais pakeis praktiką.

Greitesnė integracija: naujos implantų paviršiaus technologijos leidžia sutrumpinti gijimo laiką nuo 3–6 mėnesių iki 6–8 savaičių.

Skaitmeninis planavimas: 3D spausdinimas ir kompiuterinis modeliavimas didina tikslumą ir mažina komplikacijų riziką.

Individualūs sprendimai: implantai, gaminami pagal konkretaus paciento anatomiją, tampa prieinamesni.

Statistika rodo, kad implantacija – nebe egzotinė procedūra. Tai pagrįstas, gerai dokumentuotas sprendimas, kuris tinka daugumai dantų praradusių žmonių. Skaičiai kalba patys už save.