Mosta

Moksliniai tyrimai, statistika, straipsniai

Kodėl verta atlikti dirvožemio tyrimus prieš tręšiant?

Ar kada pagalvojote, kiek iš tikrųjų jūsų dirvožemis turi maistinių medžiagų? Ar vis dar tręšiate laukus remdamiesi vien įpročiu, nes taip darė jūsų seneliai ir tėvai? Šiandien moderni žemdirbystė reikalauja daugiau nei spėlionių – ji remiasi faktais. Dirvožemio tyrimai tampa būtinybe kiekvienam ūkininkui, norinčiam pasiekti aukštą derlingumą ir efektyviai išnaudoti investuojamas lėšas. Tinkamai atlikta analizė leidžia ne tik išvengti bereikalingų išlaidų trąšoms, bet ir prisideda prie dirvožemio gerinimas ilgalaikėje perspektyvoje.

Kas vyksta dirvožemyje ir kodėl tai svarbu?

Po kiekvieno derliaus nuėmimo žemėje lieka ne tik augalų liekanos, bet ir pasikeičia maistinių medžiagų balansas. Vienos jų gali būti išplautos lietaus, kitos susikaupę per ilgus metus. Be analizės tiesiog neįmanoma tiksliai žinoti, kokių elementų trūksta ar yra perteklius. Tyrimai padeda atsakyti į svarbius klausimus – koks yra dirvožemio pH, kiek jame yra azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų, ar dirva turi pakankamai organinės medžiagos, kaip efektyviai augalai gali pasisavinti maistines medžiagas. Tyrimo rezultatai – tai tarsi diagnostika prieš skiriant gydymą. Be jos rizikuojama išleisti pinigus trąšoms, kurios gali būti visiškai nereikalingos arba net pakenkti dirvai.

Mažiau reiškia daugiau – kaip išvengti perteklinio tręšimo?

Neretai ūkininkai tręšia daugiau „dėl visa ko“, manydami, kad papildomos maistinės medžiagos tik padės augalams. Tačiau realybė yra priešinga – perteklinis tręšimas ne tik brangiai kainuoja, bet ir gali pakenkti tiek dirvožemiui, tiek aplinkai. Pavyzdžiui, per didelis azoto kiekis gali paskatinti nitratų išplovimą į gruntinius vandenis, o fosforo perteklius dažnai kaupiasi ir tampa nenaudingas augalams. Dirvožemio tyrimai padeda išvengti šių problemų, nes parodo tikslų kiekį, kokių elementų reikia ir kiek jų jau yra pakankamai.

Skirtingiems dirvožemiams – skirtingos tręšimo strategijos

Ne kiekvienas laukas yra vienodas. Net ir tame pačiame ūkyje gali būti didelių skirtumų tarp sklypų. Dirvožemis gali būti smėlingas – greitai išplaunamos maistinės medžiagos, reikia dažnesnio ir subalansuoto tręšimo; molingas – lėčiau sugeria trąšas, tačiau ilgiau jas išlaiko, todėl būtina stebėti jų koncentraciją; durpžemis – turtingas organinėmis medžiagomis, tačiau dažnai trūksta mikroelementų ir kalio. Tyrimai leidžia sudaryti kiekvienam dirvožemio tipui pritaikytą tręšimo planą, kuris padeda optimaliai išnaudoti tiek mineralines, tiek organines trąšas.

Kada geriausia atlikti tyrimus?

Dirvožemio tyrimus rekomenduojama atlikti reguliariai, tačiau ypatingai svarbu juos daryti šiais atvejais – prieš pradedant naują tręšimo sezoną, kad būtų aiškus maistinių medžiagų balansas, po kelių metų intensyvaus tręšimo, siekiant išvengti tam tikrų elementų pertekliaus, keičiant auginamų augalų rūšis, nes skirtingi augalai naudoja skirtingas maistines medžiagas, jei pastebimi derliaus sumažėjimo požymiai, nors tręšimas išlieka toks pat. Kitaip tariant, tai vadinasi dirvožemio gerinimas.

Kaip atliekami dirvožemio tyrimai?

Tyrimų atlikimas nėra sudėtingas procesas, tačiau jis reikalauja tam tikros tvarkos. Pirmiausia imami keli ėminiai iš skirtingų lauko vietų, kad būtų gautas tikslus vidurkis. Vėliau atliekami laboratoriniai testai, parodantys maistinių medžiagų kiekį. Tuomet specialistai padeda suprasti, kokių trąšų reikėtų ir kokių nereikia.

„Dažnai ūkininkai nustemba pamatę, kad kai kuriuose laukuose jie galėtų sutaupyti trečdalį trąšų tiesiog žinodami, kas jų dirvoje jau yra pakankamai. Tai ne tik finansinė nauda, bet ir ilgalaikė investicija į dirvožemio sveikatą,“ – sako agronomas Tadas Miknevičius.

Kaip tyrimai susiję su trąšų pasirinkimu?

Kai aišku, kokių elementų trūksta, galima rinktis tinkamas trąšas ir užtikrinti, kad augalai gautų tai, ko jiems reikia. Prekyba trąšomis šiandien siūlo platų produktų spektrą, tačiau be tyrimų sunku žinoti, kuriuos produktus pasirinkti. Pavyzdžiui, jei dirvožemyje mažai kalio, verta rinktis kalio sulfato trąšas, jei pH per žemas, kalkinimas gali būti naudingesnis nei papildomas azoto tręšimas, jei trūksta mikroelementų, reikėtų rinktis specialias papildomas trąšas su cinku, boru ar variu. Toks tikslus požiūris leidžia ne tik padidinti derlių, bet ir sumažinti nereikalingas išlaidas.

Ar verta spėlioti, kai galima žinoti?

Kodėl naudoti trąšas aklai, kai galima tiksliai žinoti, ko reikia jūsų dirvožemiui? Kiek pinigų išleidžiama pertekliniam tręšimui? Ar jūsų laukai gauna viską, ko jiems reikia, ar dalis maistinių medžiagų tiesiog išsiplauna į gruntinius vandenis? Tik tikslūs dirvožemio tyrimai gali suteikti atsakymus į šiuos klausimus ir padėti ūkininkams priimti racionalius sprendimus.

Related Posts