Kai vaikui pradeda dygti nuolatiniai dantys, tėvai dažnai pastebi jų susigrūdimą ar netaisyklingą sąkandį. Tuomet kyla klausimas, ar breketams dar per anksti. Vienos amžiaus ribos nėra: vieniems vaikams gydymą verta pradėti augimo laikotarpiu, kitiems pakanka stebėjimo iki išdygs daugiau nuolatinių dantų. Svarbu atskirti pirmą ortodonto konsultaciją nuo paties gydymo pradžios.
Ankstyvoje konsultacijoje gydytojas nebūtinai siūlys aparatą. Jis gali paaiškinti tėvams, kokių dantų dygimo etapų laukti ir į ką atkreipti dėmesį namuose. Kartais pakanka užregistruoti sąkandžio būklę nuotraukomis ar modeliais ir stebėti pokyčius. Svarbiausia, kad sprendimą dėl laukimo priimtų specialistas, o ne vien tėvai pagal vaiko amžių.
Kodėl pirmoji apžiūra rekomenduojama apie septynerius metus?
Amerikos ortodontų asociacija rekomenduoja pirmąją ortodontinę patikrą atlikti ne vėliau kaip septynerių metų, o pastebėjus problemą – ir anksčiau. Tuo metu burnoje dažnai jau yra pieninių bei nuolatinių dantų, todėl galima vertinti žandikaulių augimą, sąkandžio kryptį ir vietos būsimiems dantims pakankamumą.
Tai nereiškia, kad kiekvienam septynmečiui bus uždedami breketai. Daugeliu atvejų gydytojas tiesiog stebi dantų dygimą ir suplanuoja kitą apsilankymą. Kai kurioms problemoms, pavyzdžiui, kryžminiam sąkandžiui ar ryškiems žandikaulių augimo neatitikimams, gali būti svarbu nelaukti paauglystės.
Kada dažniausiai pradedamas gydymas breketais?
Daug vaikų breketus pradeda nešioti vėlyvoje vaikystėje ar paauglystėje, kai išdygusi didesnė dalis nuolatinių dantų. Tačiau tikslus laikas priklauso nuo diagnozės. Jei reikia koreguoti žandikaulių augimą, pradžioje kartais naudojamos išimamos ar funkcinės ortodontinės priemonės. Kitais atvejais gydoma tik tuomet, kai suformuojamas tinkamas nuolatinių dantų lankas.
Dėl to breketai vaikams nėra vien amžiaus klausimas. „Senvagės klinikos“ ortodontijos paslaugų aprašyme taip pat pabrėžiama ankstyvos diagnostikos nauda augant dantims ir žandikauliams.
Kokie požymiai rodo, kad reikėtų konsultacijos?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas nuolat prikanda skruostą, dantys aiškiai nesusiglaudžia, žandikaulis kandant krypsta į šoną arba nuolatiniai dantys dygsta neįprastoje vietoje. Konsultacijos verta ir tuomet, jei pieniniai dantys prarandami labai anksti ar neįprastai vėlai.
Tačiau vien kiek kreivi priekiniai dantys neįrodo, kad breketai būtini dabar. Augant burnos ertmei dantų padėtis gali kisti, o gydytojas atsižvelgia ir į radiologinių tyrimų duomenis, kai jie reikalingi.
Ne mažiau svarbi vaiko motyvacija. Ilgas gydymas reikalauja kantrybės, o ne vien tėvų sprendimo. Pasikalbėkite, kas vaikui rūpi labiausiai: estetika, patyčios, kramtymo sunkumai ar paties aparato baimė. Gydytojas gali paaiškinti pasirinkimus amžių atitinkančiais žodžiais, kad vaikas suprastų, ko tikėtis ir kodėl reikia kruopščiai valyti dantis.
Kaip paruošti vaiką breketams?
Gydymo pradžiai svarbi ne tik dantų būklė. Vaikas turi gebėti kruopščiai valyti dantis aplink ortodontines konstrukcijas, suprasti maisto ribojimus ir lankytis kontroliniuose vizituose. Jei burnos higiena prasta arba yra aktyvių ėduonies židinių, pirmiausia gali reikėti juos sutvarkyti.
Tėvams verta iš anksto pasiteirauti apie viso gydymo trukmę, vizitų dažnumą ir retencines priemones, kurių prireiks po breketų. Vien breketų uždėjimo kaina dažniausiai neatspindi viso ortodontinio gydymo biudžeto.
Ar verta laukti, kol iškris visi pieniniai dantys?
Ne visada. Jei sąkandžio problema jau matoma, ankstyva konsultacija gali padėti nepraleisti tinkamo gydymo momento. Kita vertus, specialistui nustačius, kad geriausia stebėti, skubėti taip pat nereikia. Svarbiausia – individualus planas, pritaikytas vaiko dantų dygimui ir augimui, o ne vienam internete nurodytam amžiui. Kartais ankstyvas gydymas sutrumpina vėlesnių korekcijų poreikį, tačiau to pažadėti kiekvienam vaikui negalima.