Pamenu, kaip 2000-aisiais, vos dešimtmetį po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, žaislų parduotuvės mūsų šalyje pradėjo keistis neatpažįstamai. Jei sovietmečiu ir ankstyvaisiais nepriklausomybės metais lietuviški žaislai dominavo lentynose, naujojo tūkstantmečio pradžioje pasipylė įvairiaspalviai vakarietiški žaislai, o vėliau – ir technologinės naujovės.

Kaip mama ir močiutė, stebėjau šiuos pokyčius su nuostaba ir kartais nerimu – ar neprarandame kažko svarbaus lietuviškoje žaislų kultūroje? Tačiau kartu mačiau, kaip naujos galimybės atsiveria mūsų vaikams. Pažvelkime į šią įdomią kelionę per daugiau nei du dešimtmečius žaislų evoliucijos Lietuvoje.

Posovietinis laikotarpis ir vakarietiškų žaislų banga (2000-2005)

Tarp dviejų pasaulių: vietinė gamyba ir importas

Naujojo tūkstantmečio pradžioje Lietuvoje vis dar buvo juntama posovietinė įtaka žaislų rinkoje. „Tiulipso” lėlės iš Vilniaus žaislų fabriko dar buvo randamos kai kuriose parduotuvėse, o Kauno „Nemunas” tebegamino pliušinius žaislus. Šalia jų lentynose atsirado vis daugiau importuotų Vakarų prekių ženklų – „Barbie”, „Polly Pocket”, „My Little Pony”.

Įstojus į ES 2004 metais, importuotų žaislų srautas dar labiau padidėjo, o lietuviški žaislų gamintojai susidūrė su augančia konkurencija. Pasak Lietuvos žaislų gamintojų asociacijos duomenų, vien 2000-2005 metais importuotų žaislų dalis Lietuvos rinkoje išaugo nuo maždaug 60% iki beveik 85%.

Žaislų parduotuvių revoliucija

Šiuo laikotarpiu Lietuvoje pradėjo atsirasti pirmosios specializuotos žaislų parduotuvių tinklai – „Topo centras” pradėjo prekiauti žaislais, 2004 m. atsidarė pirmosios „Norfa” prekybos centruose įkurtos žaislų parduotuvės. Tai buvo visiškai naujas reiškinys po nepriklausomybės atgavimo, kai žaislai dažniausiai buvo parduodami universaliose parduotuvėse arba turgavietėse.

Prisimenu, kaip mano dukra žavėjosi spalvingomis „Barbie” lėlėmis, kurios nebuvo prieinamos jos vaikystėje, ir kaip norėjo pirkti jas savo dukroms. Tapo įprasta, kad močiutės, kurios pačios užaugo su kuklesniais žaislais, lepino anūkes vakarietiškais žaislais, kurie kadaise buvo nepasiekiami.

Pirmieji technologiniai žaislai ir pasaulinių tendencijų atėjimas (2006-2010)

Technologijų žaislai pasiekia Lietuvą

Apie 2006-2008 metus į Lietuvą pradėjo atkeliauti pirmieji interaktyvūs elektroniniai žaislai mergaitėms – kalbančios lėlės, virtualūs augintiniai „Tamagotchi”, kurie jau buvo populiarūs Vakaruose. Tačiau dėl aukštesnių kainų jie nebuvo tokie prieinami kaip Vakarų šalyse. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, elektroniniai žaislai 2006 metais sudarė tik apie 8% visų žaislų pardavimų, tačiau iki 2010 metų šis skaičius išaugo iki 15%.

2007 metais „Maxima” ir kiti didieji prekybos tinklai pradėjo aktyviai importuoti ir prekiauti „Bratz” lėlėmis, kurios tapo populiaria alternatyva „Barbie”. Šios lėlės sukėlė diskusijas tarp tėvų dėl jų seksualaus įvaizdžio – tai buvo viena pirmųjų „moralinių panikų” dėl žaislų nepriklausomoje Lietuvoje.

Lietuviško identiteto išsaugojimas žaisluose

Reaguodami į vakarietiškų žaislų antplūdį, kai kurie lietuviški gamintojai pradėjo gaminti žaislus, orientuotus į tautinio identiteto išsaugojimą. Šiuo laikotarpiu „Vaikų žaislai” iš Vilniaus pradėjo gaminti lėles tautiniais drabužiais, o medinių žaislų dirbtuvės Anykščiuose ėmėsi kurti tradicinius lietuviškus medinius žaislus ir stalo žaidimus, paremtus lietuvių liaudies pasakomis.

Prieš Kalėdas tautiniais drabužiais aprengtos lėlės tapo populiaria dovana, ypač šeimose, kurios rūpinosi tautinio identiteto perdavimu jaunajai kartai. Nemažai lietuvių šeimų užsienyje taip pat pirkdavo šiuos žaislus, norėdami išlaikyti vaikų ryšį su lietuviška kultūra.

Ekonominės krizės iššūkiai ir kūrybiški sprendimai (2008-2012)

Ekonominės krizės poveikis žaislų rinkai

2008 m. ekonominė krizė stipriai paveikė Lietuvos žaislų rinką. Remiantis Lietuvos prekybos tinklų asociacijos duomenimis, žaislų pardavimai 2009 metais krito beveik 30%. Tėvai pradėjo taupyti ir ieškoti pigesnių alternatyvų.

Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo rankdarbių rinkiniai, kurie buvo pigesni ir ilgiau išlaikė vaikų dėmesį. „Maxima” ir „Iki” pradėjo siūlyti savo prekių ženklo žaislus už žemesnes kainas, o smulkūs lietuviški gamintojai grįžo į rinką su ekonomiškomis, bet kokybiškomis alternatyvomis.

Rankdarbių ir „pasidaryk pats” žaislų populiarumasNustatyti specialųjį paveikslėlį

Krizės laikotarpiu Lietuvoje suklestėjo „pasidaryk pats” (DIY) kultūra. Šiuo metu Lietuvoje pradėjo populiarėti Kalėdų mugės ir amatų dirbtuvės, kur mergaitės galėjo įsigyti rankdarbių rinkinius – nuo apyrankių vėrimo iki siuvinėjimo ir lėlių drabužių siuvimo komplektų.

Leidiniai kaip „Naminukas” ir „Rankdarbiai” publikavo idėjas, kaip pasigaminti žaislus namie, ir skatino tėvus leisti laisvalaikį su vaikais kuriant kartu, o ne perkant brangius importuotus žaislus. Šis judėjimas turėjo ne tik ekonominį, bet ir pedagoginį aspektą – jis skatino kūrybiškumą ir tvarumą.

Skaitmeninė revoliucija ir nauji prioritetai (2012-2017)

Išmanieji įrenginiai kaip žaislai

Apie 2012-2013 metus Lietuvoje pradėjo sparčiai augti išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas tarp vaikų. Nors techniškai tai nebuvo žaislai, jie perėmė dalį tradicinių žaislų funkcijų. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2013 metais išmanųjį telefoną turėjo apie 15% 7-11 metų vaikų, o 2017 metais – jau apie 45%.

Lietuvoje pradėjo populiarėti vietinės edukacinės programėlės lietuvių kalba, skirtos mergaitėms – nuo lietuviškos abėcėlės mokymosi iki istorijos ir gamtos pažinimo žaidimų. VDU Informatikos fakulteto iniciatyva buvo sukurta „Lietutis” – pirmoji lietuviška programėlė, mokanti vaikus programavimo pagrindų žaidimo forma.

STEM žaislų atėjimas į Lietuvą

2015 metais į Lietuvos rinką pradėjo ateiti STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) žaislai, specialiai orientuoti į mergaites. „Lego Friends” konstruktoriai, „GoldieBlox” inžineriniai rinkiniai ir kiti panašūs žaislai tapo prieinami didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose.

Švietimo ministerijos iniciatyvos, skatinančios mergaičių domėjimąsi tiksliaisiais mokslais, paskatino šių žaislų populiarumą. Lietuvos mokyklos pradėjo organizuoti STEM būrelius specialiai mergaitėms, o žaislų parduotuvės atsiliepė į šį poreikį, plėsdamos asortimentą.

Socialinės atsakomybės era ir grįžimas prie tradicijų (2018-dabar)

Tvarių žaislų tendencija

Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, stebimas posūkis link ekologiškų ir tvarių žaislų. Lietuviškos įmonės kaip „Woodies” (mediniai žaislai iš Anykščių), „Ekomediena” (Kaunas) ir „Lino pasaka” (lininiai minkšti žaislai) sulaukė didelio populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Aplinkosauginis sąmoningumas tampa vis svarbesnis lietuviams tėvams – apklausa, atlikta 2021 metais Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto, parodė, kad 65% tėvų atsižvelgia į žaislo ekologiškumą priimdami sprendimą pirkti.

Grįžimas prie tradicinių žaislų su moderniais elementais

Įdomu stebėti, kaip tradiciniai lietuviški žaislai grįžta į madą naujomis formomis. Tautodailininkų sukurtos lėlės, mediniai konstruktoriai, paremti lietuviškais architektūros elementais, ir stalo žaidimai, supažindinantys su Lietuvos istorija ir mitologija, tampa populiarūs tarp sąmoningų tėvų.

Žaislų parduotuvės dabar siūlo platų lietuviškų gamintojų žaislų asortimentą šalia importuotų prekių. Tai rodo, kad lietuviški žaislai ne tik išgyveno konkurencinę kovą su tarptautiniais prekės ženklais, bet ir atrado savo nišą kaip kokybiški, kultūriškai vertingi produktai.

Socialinių įgūdžių ir emocinės raidos akcentavimas

Pandemijos laikotarpiu (2020-2021) Lietuvoje išryškėjo tendencija rinktis žaislus, kurie ugdo socialinius įgūdžius ir emocinį intelektą. Šeimos žaidimai, stalo žaidimai, skirti emocijoms atpažinti ir valdyti, tapo ypač populiarūs, nes tėvai susirūpino dėl socialinės izoliacijos poveikio vaikams.

Lietuvos psichologų draugijos rekomendacijos tėvams akcentavo tokių žaislų svarbą, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įtraukė socialinio-emocinio ugdymo elementus į ikimokyklinio ugdymo programas, taip dar labiau sustiprindama šią tendenciją.

Šiuolaikinės lietuviškos žaislų tendencijos

Technologinių ir tradicinių žaislų sintezė

Šiandien Lietuvos rinkoje matome įdomią tendenciją – technologijų ir tradicinių žaislų sintezę. Lietuviškos programėlės, papildančios fizinius žaislus, tampa vis populiaresnės. Pavyzdžiui, lietuvių sukurta programėlė „Pasakų skrynelė” gali būti naudojama kartu su specialiomis medinėmis figūrėlėmis, kurios, prisilietusios prie išmaniojo įrenginio, „atgaivina” lietuviškas pasakas.

Edukaciniai žaislai lietuvių kalba

Edukaciniai žaislai lietuvių kalba išlieka svarbi niša, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lietuviški leidėjai kaip „Nieko rimto” ir „Šviesa” kuria edukacinius žaidimus ir priemones, orientuotas į lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros pažinimą.

Tarpkultūriniai žaislai

Įdomus reiškinys – lietuviškų ir pasaulinių tendencijų sintezė. Pavyzdžiui, lietuviški gamintojai pradėjo kurti STEM rinkinius, paremtus lietuviškų išradėjų atradimais, o lėlės dabar dažnai turi tiek lietuviškų tautinių, tiek šiuolaikinių elementų.

Bendruomeniškumas ir mainai

Pandemijos laikotarpiu susiformavusi tendencija – žaislų mainų grupės ir bendruomenės. Facebook grupės kaip „Žaislai vaikams: mainai, pardavimas, dovanojimas” suburia tūkstančius narių, kurie dalinasi, maino ir perka naudotus žaislus. Tai ne tik ekonomiška, bet ir tvaru – žaislai gauna antrą gyvenimą, o šeimos sutaupo.

Lietuviškų ir globalių tendencijų skirtumai ir panašumai

Vėluojantis tendencijų atvykimas

Nors Lietuva jau gerai integruota į pasaulinę žaislų rinką, vis dar pastebimas tam tikras vėlavimas – naujos tendencijos mus pasiekia 1-2 metais vėliau nei Vakarų Europą ar JAV. Tai lemia tiek ekonominiai veiksniai, tiek rinkos dydis. Pavyzdžiui, programuojami robotai mergaitėms, populiarūs JAV nuo 2017 metų, Lietuvoje tapo plačiai prieinami tik 2019-2020 metais.

Lietuviškas prisitaikymas prie globalių tendencijų

Įdomu stebėti, kaip globalios tendencijos pritaikomos lietuviškame kontekste. Pavyzdžiui, pasaulyje populiarūs moksliniai rinkiniai Lietuvoje dažnai papildomi vietine specifika – gintaro tyrinėjimo rinkiniais, Baltijos jūros augmenijos ir gyvūnijos pažinimo žaidimais ir pan.

Tautinio identiteto išsaugojimas

Nepaisant globalizacijos, lietuviški žaislų gamintojai ir toliau pabrėžia tautinio identiteto išsaugojimo svarbą. Šiuo aspektu Lietuva išsiskiria iš daugelio Vakarų šalių – tautiniai elementai žaisluose čia nėra tik nostalgija ar egzotika, bet svarbi kultūrinio perdavimo dalis.

Žvilgsnis į ateitį

Kokių tendencijų galime tikėtis Lietuvoje?

Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir specifinius Lietuvos rinkos ypatumus, galime prognozuoti keletą tendencijų:

1. Dar didesnis dėmesys tvarumui – mediniai, tekstiliniai ir kiti ekologiški žaislai ir toliau populiarės, ypač aukštesnio išsilavinimo šeimose.

2. Technologijų ir tradicijų sintezės plėtra – tikėtina, kad lietuviški gamintojai kurs daugiau žaislų, jungiančių tradicines vertybes su moderniomis technologijomis.

3. Personalizuotų žaislų populiarėjimas – technologijos leidžia kurti vis labiau personalizuotus žaislus, ir Lietuvos įmonės jau pradeda siūlyti tokias paslaugas.

4. Edukacinių žaislų specializacija – tikėtina, kad atsiras daugiau žaislų, specialiai sukurtų specifinėms ugdymo sritims, pritaikytų lietuviškoms mokyklų programoms.

Išvados: nuo sovietinių lėlių iki išmaniųjų robotų

Per pastaruosius du dešimtmečius žaislai mergaitėms Lietuvoje nuėjo įspūdingą kelią – nuo sovietinio paveldo ir riboto pasirinkimo iki įspūdingos įvairovės, jungiančios globalias inovacijas ir vietines tradicijas. Šis kelias atspindi platesnę Lietuvos visuomenės transformaciją – atvirumą pasauliui kartu su noru išsaugoti savo tapatybę.

Kaip močiutė, mačiusi šiuos pokyčius, galiu pasakyti, kad šiandien lietuvių mergaitės turi nepalyginamai daugiau galimybių nei ankstesnės kartos. Tačiau kartu su šia įvairove ateina ir atsakomybė – tėvams ir seneliams tenka užduotis padėti vaikams navigruoti šiame gausiame pasirinkime, išlaikant pusiausvyrą tarp tradicijų ir naujovių, tarp vartojimo ir prasmingų žaidimo patirčių.

Ar būsime paskutinė karta, matanti fizinius žaislus tokius, kokius juos pažįstame dabar? Ar virtualios realybės ir dirbtinio intelekto žaislai pakeis tradicinius žaislus, su kuriais žaidė kartos? Tai klausimai, į kuriuos atsakys tik ateitis, tačiau viena aišku – lietuviški žaislai ir toliau turės savo unikalų charakterį, jungiantį mūsų kultūrinį paveldą su globaliais iššūkiais ir galimybėmis.